Kaune savanoriaujantys užsieniečiai ir jas priimančių organizacijų atstovai šeštadienį
kauniečius kvietė aplankyti simbolinį „Savanorių miestą“. Rotušės aikštėje, netoli
Ryšių istorijos muziejaus, įsikurusiame „Savanorių miestelyje“ buvo galima paragauti
skirtingų šalių maisto, pasiklausyti tradicinės ispanų, prancūzų, vokiečių, turkų
ir kitų šalių muzikos, įsitraukti į savanorių organizuojamus žaidimus, drauge su jais
piešti, gaminti rankdarbius ar tiesiog drauge pabendrauti.
Lietuvos Carite,
jaunimo savanoriškos veiklos centre „Deineta“ ir VšĮ „Actio Catholica Patria“ savanoriaujantys
užsieniečiai kauniečiams taip pat pristatė projektus, kuriuose neatlygintinai darbuojasi,
bei kvietė prisijungti prie jų veiklos. Taip pat buvo pristatomos skirtingos Europos
kultūros, žmonės bei jų gyvenimas Kaune.
Čia pat pastatytoje palapinėje įsikurė
simbolinis kino teatras, kuriame į savanorių miestą užsukę svečiai galėjo nuolat žiūrėti
filmus apie toleranciją, Europos Savanorių Tarnybos (European Voluntary Service),
programoje „Veiklus jaunimas“ dalyvaujančius žmones. Taip pat buvo pristatomi filmai
apie organizacijas, kuriose jaunimas metus ar 6 mėnesius neatlygintinai dirba.
„Savanorių miesto“ svečiai taip pat turėjo progą paragauti skirtingų šalių patiekalų.
Juos savo jėgomis paruošė iš Vokietijos, Prancūzijos, Moldovos, Šveicarijos, Austrijos,
Ukrainos, Olandijos ir Turkijos atvykę jaunuoliai. Tradicinio maisto svetainėje vaikai
drąsiai graibstė prancūziškus pyragus, o vyresnio amžiaus kauniečiai prieš ragaudami
patiekalą pradžioje juos gaminusių jaunųjų kulinarų teiravosi paduošimo būdo ir prašydavo
išvardinti naudotus produktus ir tik vėliau paimdavo gabalėlį. Pabijoję ragauti savanorių
ruošto maisto, simbolinėje svetainėje galėjo pasiimti spausdintinius patiekalų receptus.
Itin
daug aplinkinių reakcijų, anot renginio dalyvių, sulaukta dalijant solidarumo duoną. „Man
labai patiko stebėti žmonių reakcijas: vieni duoną ėmė saujomis, kiti labai atsargiai
stebėjo mane. Tačiau labiausiai patiko vieno vyriškio pasakymas „nežinau, kas tas
solidarumas, bet šita duona šventa”, - stebėjosi Caritas solidarumo duoną dalinęs
turkas Berkay Kaynardag.
Įkvėpti daugybės „Savanorių mieste“ kabančių pieštų
paveikslų, mažieji kauniečiai patys čiupo kreideles ir margino Kauno senamiesčio grindinį.
Tuo tarpu tėveliai domėjosi greta simbolinio kino teatro įsikurusiomis rankdarbių
dirbtuvėmis.
Lietuvos Carite savanoriaujanti vokietė Andrea besidomintiems
rankdarbiais demonstravo būdus, kaip iš tualetinio popieriaus ritinėlio pasigaminti
nuostabią girliandą ar nusipiešti įdomų piešinį namų dekorui.
„Esu mirtinai
pavargusi, bet dirbti su tikrai suinteresuotais žmonėmis man patinka. Kol gaminome
keisčiausius dalykus, dar ir pasikalbėdavome apie mano šalį ir savanorystės metus
čia, Lietuvoje. Smagu, kad lietuviai yra draugiški. Tiesa, jie taip pat labai geri
mokiniai“, - lankytojų aktyvumu džiaugėsi vokietaitė, tačiau nusivylė, jog čia žmonės
nedaug žino, kas yra savanorystė, ir nesupranta motyvų, kodėl iš svetur atvykęs jaunimas
dirba už dyką.
Kita vertus, iš tos pašios šalies atvykusi savanorė Sabrina
pasidžiaugė, kad nors ir nedaug žmonės žino apie socialinę savanorsytę, tačiau noriai
klausėsi pasakojimų apie tai. „Visi jauni, gera energija ir sklindanti šviesa,
kuri net lietų nuvijo – kaip galima neatkreipti į mus dėmesio!”, - retoriškai klausė
Sabrina.
„Visų pirma, tai savanorių šventė ir jų išsipildęs interesas aktyviai
įsilieti į vietos bendruomenę“, - renginį pristatė jo iniciatorė Laima Petraitytė.
„Jaunimas praeivius drąsiai kvietė užsukti į jų pačių pastatytą miestą, noriai
su kauniečiais bendravo, kvietė drauge dainuoti, žaisti krepšinį ir piešti. Kita vertus,
jaunyste ir entuziazmu pripildyta šiandienos renginio atmosfera tėra viena iš savanorystės
pusių. Kasdieniame darbe tokio džiaugsmo, kaip šiandien, nėra daug. Dalis jaunuolių
savanoriauja itin sudėtinguose projektuose kaip, pavyzdžiui, „Pagalba esamiems ir
buvusiems kaliniams“ (projektą vykdo Lietuvos Caritas), ar padeda psichikos negalią
turintiems vaikams. Savanorystė visų pirma yra besąlygiškas atsidavimas kitam, nepaisant
sunkių momentų. O įkurdami „Savanorių miestą” norėjome parodyti, kokie išradingi ir
niekad nepailstantys gali būti šie jauni žmonės”, - su jauduliu kalbėjo Laima Petraitytė.
(Lietuvos Caritas informacija)