Popiežius aukojo Mišias Porto uostamiesty. „Misijos tikslas – žmonių širdys“.

Penktadienio, ketvirtosios ir jau paskutinės savo kelionės į Portugaliją dienos rytą, popiežius Benediktas XVI iš Fatimos atvyko į Porto uostamiestį, prie Atlanto vandenyno, šiaurinėje Portugalijos dalyje. Keliolika minučių po 10 val. vietos laiku (Lietuvos laiku po vidudienio) prasidėjo Mišios, kurias Šventasis Tėvas aukojo po atviru dangumi pagrindinėje miesto alėjoje.

Balandžio 14-ąją Bažnyčia liturgijoje mini apaštalą Motiejų, kuris nepriklausė pirmajai Jėzaus pašauktų dvylikos mokinių grupei, bet į apaštalų gretas buvo priimtas vėliau, užimdamas išdaviko Judo vietą. Homiliją popiežius pradėjo kartodamas Mišių skaitinyje iš Apaštalų darbų pasakojamą naujo apaštalo išrinkimo sceną: „Psalmių knygoje parašyta: [...] Tegul kitas perima jo tarnystę. Taigi vienam iš vyrų [...] reikia kartu su mumis tapti jo prisikėlimo liudytoju“. (Apd 1,20-22). Taip kalbėjo Petras, po Jėzaus įžengimo į dangų Paskutinės Vakarienės menėje susirinkusiems mokiniams aiškindamas Dievo žodį. Jie išsirinko Motiejų, kuris sekė Jėzų jo viešojoje veikloje, jo kančioje ir pergalėje, buvo jam ištikimas ir tuo metu, kai daugybės kitų jį apleido.

Šiandien mus gąsdina jėgų disproporcija, - kalbėjo popiežius. Tačiau ji stebino ir tuos, kurie prieš du tūkstančius metų sekė Jėzų. Jis vienas buvo prie Galilėjos ežero kranto; jis vienas kalbėjo Jeruzalės miesto aikštėse; visiškai vienas arba beveik vienas jis buvo lemtingais momentais. O vis dėlto, iš tos meilės, kuri sukūrė pasaulį, išdygęs vienas daigas, ilgainiui visą žemę pavertė žaliuojančia pieva. Jis buvo tarsi kibirkštis, kuri įsiveržusi į sutemas, davė pradžią niekada nesibaigiančiai dienai. Tai prisikėlęs Kristus. Jis pasirodęs mokiniams sako, jog be kryžiaus negali būti prisikėlimo.

„Reikia kartu su mumis tapti jo prisikėlimo liudytoju“, - sakė Petras. Šiandien Petro Įpėdinis jums kartoja: Mano broliai ir seserys, reikia, kad jūs taptumėte Jėzaus prisikėlimo liudytojais. Jei jūs neliudysite Kristaus savo aplinkoje, tai kas jį liudys? Kiekvienas krikščionis Bažnyčioje ir su Bažnyčia yra Kristaus į pasaulį siunčiamas misionierius. Tai privaloma ir neatidėliotina kiekvienos bažnytinės bendruomenės misija. Priimti iš Dievo Kristaus prisikėlimo dovaną ir duoti ją pasauliui, kad kiekvieną silpnėjimą ir kiekvieną mirtį Šventoji Dvasia paverstų augimu ir gyvybe. Jėgų šiai misijai semkimės dėmesingai klausydamiesi Kristaus Žodžio ir stiprindamiesi jo buvimo su mumis Duona.

Apaštalas šv. Petras sako: „Šventai sergėkite savo širdyse Viešpatį Kristų, visuomet pasirengę įtikinamai atsakyti kiekvienam klausiančiam apie jumyse gyvenančią viltį“ (1Pt 3,15). Įtikinamo atsakymo trokšta visi, net ir tie, kurie jo neprašo. Iš asmeninės ir bendruomeninės patirties žinome, kad Jėzus yra vertybė, kurios visiems reikia. Evangelijos tiesa patenkina pačius giliausius pasaulio lūkesčiu. Nėra tarp jų jokio prieštaravimo, nes žmogus be Dievo ne tik nežino kur eiti, bet ir nesuvokia kas jis pats yra.

Pastaruoju metu, - kalbėjo popiežius, - gerokai pasikeitė žmonijos antropologinė, kultūrinė, socialinė ir religinė situacija. Šiandien Bažnyčia turi stoti akistaton su vis naujais iššūkiais ir turi būti pasiruošusi kalbėtis su kitomis kultūromis ir religijomis, turi sugebėti drauge su visais geros valios žmonėmis ugdyti taikų tautų sambūvį. Šiandien Bažnyčios misija ad gentes yra kur kas platesnė. Šiandien mes esame siunčiami ne tik pas geografine prasme tolimas nekrikščionių tautas, bet pirmiausia į mūsų visuomenės ir kultūros sritis. Dievo tautos misijos tikslas visų pirma turi būti žmonių širdys, - kalbėjo popiežius Mišių homilijoje.