Popiežius Benediktas XVI susitiko su Portugalijos kultūros ir meno pasaulio atstovais

Trečiadienio, antrosios popiežiaus Benedikto XVI vizito Portugalijoje dienos rytinėje programoje buvo susitikimas su Portugalijos kultūros ir meno pasaulio atstovais. Jis įvyko Belemo kultūros namuose. Susitikime dalyvavo per tūkstantį svečių, kurių vardu Šventąjį Tėvą sveikino garsus portugalų režisierius Manoel de Oliveira.

Jaučiu didelį džiaugsmą, - sakė Benediktas XVI, - matydamas susirinkusią daugiaformę Portugalijos kultūros visumą, kurią jūs vertai atstovaujate: moteris ir vyrus įsipareigojusius į įvairių pažinimų kūrimą. Visiems noriu išreikšti savo draugystę ir pagarbą, pripažindamas svarbą to, ką darote ir kas esate.

Popiežius pasiūlė klausytojams kelias įžvalgas apie šiandienos kultūrą. Joje, anot jo, atsispindi įtampa, kuri retkarčiais tampa konfliktu, tarp dabarties ir tradicijos. Visuomenės dinamika sureikšmina dabartį, atskirdama ją nuo praeities kultūrinio paveldo ir be ketinimų nustatyti ateities kontūrus.

Tačiau toks dabarties, kaip asmenų ir visuomenės gyvenimo prasmės šaltinio pabrėžimas susiduria su stipria portugalų tautos kultūrine tradicija, kuri paženklinta tūkstantmetės krikščionybės tradicijos ir globalios atsakomybės jausmo. Ši Portugalijos tradicija įsitvirtino geografinių atradimų nuotykiuose ir misionierių uolume. Krikščioniškas visuotinimo ir brolystės idealas įkvėpė bendrą nuotykį, nors apšvietos ir pasaulietiškumo įtaka taip pat jaučiama.

Portugalijos tradicija, pasak Benedikto XVI, tapo pradžia tam tikros išminties, kitaip tariant, gyvenimo ir istorijos prasme, idealu, kurio Portugalija turi siekti.

Bažnyčia yra didelė sveikos ir aukštos tradicijos nešėja, kurios turtingas indėlis tarnauja visuomenei. Pastaroji vertina Bažnyčios indėlį į bendrąjį gėrį, tačiau tuo pat metu tolsta nuo tos išminties, kuri yra jos paveldas.

Šis konfliktas tarp tradicijos ir dabarties, - sakė popiežius, - pasirodo per tiesos krizę, tačiau būtent tiesa gali orientuoti ir nubrėžti pasisekusios egzistencijos kelią, tiek individui, tiek tautai. Tauta, kuri užmiršta savo tiesą, pasiklysta laiko ir istorijos labirintuose, be aiškių vertybių ir be didelių tikslų.

Bažnyčia turi tiesos misiją. Ji skelbia tiesą ir tai yra jos tarnystė visuomenei, atverianti ateities horizontus. Bažnyčiai tiesa yra dieviška, tai amžinasis „Logos“, įgijęs žmogišką formą Jėzuje Kristuje, kuris galėjo objektyviai pasakyti: „aš esu tiesa“. Iš kitos pusės, Bažnyčia, tvirtai laikydamasi amžinos tiesos, mokosi gyventi gerbiant kitas „tiesas“ ar kitų tiesas. Per šį dialoguojantį pagarbumą galima atverti naujas duris tiesos perdavimui. Dialogas be dviprasmybių, gerbiant jame dalyvaujančias puses, šiandien yra pasaulio prioritetas, kurio Bažnyčia neketina ignoruoti.

Pasak Benedikto XVI, Vatikano II Susirinkimas buvo sušauktas tam, kad modernus pasaulis būtų susietas su gaivinančiomis ir amžinomis Evangelijos jėgomis. Susirinkime Bažnyčia, su atnaujintu katalikiškos tradicijos sąmoningumu, perkeitė ir peržengė tą kritiką, kuri yra modernybei būdingų jėgų, Reformos ir Apšvietos ištakose. Tokiu būdu, Bažnyčia priėmė ir perkūrė tai, kad modernybėje buvo geriausia, iš kitos pusės, išvengė jos klaidų ir akligatvių. Susirinkimas sukūrė prielaidas autentiškam katalikiškam atsinaujinimui ir naujai civilizacijai – meilės civilizacijai – kaip evangelinei tarnystei žmogui ir visuomenei.

*

Po kalbos popiežius Benediktas XVI turėjo progos iš arčiau susipažinti su kai kuriais Portugalijos kultūros pasaulio atstovais. Vėliau Šventasis Tėvas grįžo į Šventojo Sosto nunciatūrą Lisabonoje ir vidudienį susitiko su Portugalijos ministru pirmininku José Socrates, užsienio reikalų ministru ir kitais Portugalijos valdžios atstovais, kurie atvyko su juo oficialiai atsisveikinti. Šventojo Tėvo programa Lisabonoje baigėsi ir popietę jis malūnsparniu išvyko į Fatimą, kurioje prasidėjo kitas jo apaštalinės kelionės Portugalijoje etapas. (rk)