Šventasis Tėvas aukojo Mišias Lisabonoje. Portugalijos Bažnyčia praeityje daug nusipelniusi
pasaulio evangelizavimui, šiandien turi duoti Evangelijos liudijimą savo šalies visuomenei.
Antradienio vakarą popiežius Benediktas XVI aukojo Mišias Lisabonos Terreiro do Paco
aikštėje. Mišių homilijoje popiežius kalbėjo apie garbingą Portugalijos Bažnyčios
praeitį, jos nuopelnus pasaulio evangelizavimui, o taip pat apie pareigą šiandien
duoti pasauliui, ypač savo šalies visuomenei Evangelijos liudijimą.
„Tad eikite
ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones [...], mokydami laikytis visko, ką
tik esu jums įsakęs. Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“
(Mt 28,19-20). Šitie Kristaus žodžiai, - sakė popiežius, - įgauna ypatingą prasmę
Lisabonos mieste, iš kurio gausybė įvairių kartų krikščionių – vyskupų, kunigų, vienuolių
ir pasauliečių, moterų ir vyrų, jaunų ir pagyvenusių – keliavo į pasaulį paklusdami
Viešpaties raginimui ir apsiginklavę tikrumu, kad jis yra su jais „per visas dienas
iki pasaulio pabaigos“. Tikrai garbingos vietos tarp kitų tautų Portugalija nusipelnė
skelbdama tikėjimą pasauliui. Portugalų misionierių uolumo dėka susikūrė vietinės
Bažnyčios visuose pasaulio žemynuose.
Praeityje portugalų tauta daug nusipelnė
kitoms tautoms, o taip pat ir pati daug pasimokė iš kitų patirties, neišsižadėdama
to, kas jos pačios savastyje brangiausia. Šiandien, savosios religinė ir kultūrinės
tapatybės indėliu jūs dalyvaujate Europos bendrijos kūrime, - tęsė popiežius. Jėzus
Kristus, prisijungę prie į Emausą keliavusių mokininių, ir šiandien su mumis keliauja
kaip buvo žadėjęs: „Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos”.
Ir nors gyvename kitokiais laikais negu apaštalai, mes irgi asmeniškai ir realiai
bendraujame su Priskėlusiuoju. Įveikiamas šimtmečių atstumas ir Prisikėlusysis per
mus veikia Bažnyčioje ir pasaulyje. Gyvoje Bažnyčios Tradicijos upėje Kristus yra
ne kažkur praeityje prieš du tūkstančius metų, bet čia ir dabar jis mums dovanoja
savo Tiesą, jo šviesa rodo mums kelią į ateitį.
Popiežius sakė, jog žinoma,
kaip pasaulyje, taip ir Bažnyčioje, visko pasitaiko – tarp Bažnyčios vaikų yra ir
maištaujančiųjų, ir netikėlių, tačiau ne į juos Bažnyčia lygiuojasi ir ne su jais
tapatinasi. Bažnyčia savo tikruosius bruožus atpažįsta šventuosiuose. Taip pat ir
ši vietinė Portugalijos Bažnyčia, įsižiūrėjusi į savo šventuosius, supranta, kad šiandien
svarbiausias sielovados prioritetas yra stengtis, kad visi Bažnyčios nariai, moterys
ir vyrai, duotų ištikimybės Evangelijai liudijimą šeimoje, kultūroje, ekonomikoje
ir politikoje. Mes pernelyg dažnai rūpinamės socialiniais, kultūriniais ir politiniais
mūsų tikėjimo aspektais, ir net nekeliame klausimo ar dar tikime. Rūpinamės struktūromis
ir programomis, valdžios ir funkcijų paskirstymu, bet nekeliame klausimo: Kas bus
jei druska nustos sūrumo?
Kad taip neatsitiktų, reikia iš naujo pradėti džiugiai
skelbti svarbiausią žinią, jog Kristus mirė ir prisikėlė. Tai pagrindinis mūsų tikėjimo
elementas, tai mūsų tikrumo svertas, tai stiprus vėjas nušluojantis lauk visas baimes
ir netikrumus, visas abejones ir žmogiškas kalkuliacijas. Kristaus prisikėlimas yra
įrodymas, kad jokia blogio jėga negali nugalėti Bažnyčios. Vadinasi, mūsų tikėjimas
nėra be pagrindo, bet reikia, kad juo remtųsi kiekvieno mūsų gyvenimas. Reikia negailėti
jėgų, kad kiekvienas krikščionis sugebėtų įtikinamai liudyti jame gyvenančią viltį,-
kalbėjo popiežius Lisabonoje antradienio vakarą aukotų Mišių homilijoje.