Popiežius atvyko į Portugaliją

Prasidėjo penkioliktoji popiežiaus Benedikto XVI apaštališkoji kelionė, kurios tikslas – Portugalija ir Fatimos šventovė, kur Šventasis Tėvas kartu su Portugalijos Bažnyčios nariais ir maldininkais iš viso pasaulio ketvirtadienį minės dviejų 1917 metais Mergelę Mariją regėjusių piemenėlių – palaimintųjų Jacintos ir Pranciškaus beatifikacijos dešimtąsias metines.

Popiežiaus lėktuvas iš Romos Fiumicino oro uosto pakilo 9.15 val. Po kiek daugiau negu dviejų su puse valandos, prieš pat 11 val. Portugalijos laiku (Lietuvos laiku - 13) pasiekė Lisaboną.

Oro uoste sakytoje pirmojoje šios kelionės kalboje, dėkodamas Respublikos prezidentui ir šalies vyskupams už pakvietimą, popiežius priminė, kad portugalų tautą ir valstybę sieja su Petro įpėdinio sostu labai seni ryšiai, kaip liudija popiežiaus Pijaus II 1460 metais paskelbta bulė, kuria Portugalijos karaliams buvo suteiktas „Ištikimiausiųjų“ titulas.

Oro uoste sakytoje kalboje Šventasis Tėvas paminėjo ir pagrindinį šios kelionės tikslą – Fatimos šventovę, vietą, kur „atsivėrė dangus ir buvo atidarytas vilties langas“. Mergelė Marija priminė, kad Evangelija yra vienintelis išganymo vilties šaltinis.

Ryšys su Dievu yra neatskiriamas žmogaus savasties elementas, - sakė popiežius. Dievas žmogų sukūrė pagal savo paveikslą į save panašų ir dėl to žmogus ieško tiesos savosiomis pažinimo galiomis, siekia gėrio savąja valia, traukia ji grožis. Žmogaus sąžinės krikščioniškumas priklauso nuo to, kiek ji pritaria Kristaus į pasaulį atneštai gyvenimo ir išminties pilnatvei. Nuo išmintingo požiūrio į gyvenimą, priklauso ir teisinga visuomenės santvarka. Bažnyčia gyvuojanti ir veikianti istorijoje yra pasiryžusi bendradarbiauti su visais kas neatmeta siekimo gyventi tikrai prasmingą gyvenimą ir kas jo neuždaro tik privataus gyvenimo subjektyvume. Svarbu ne pasaulietiškos ir religinės vizijos konfrontacija, bet klausimas kaip mes suvokiame savo laisvę.

Pirmojoje vos atvykus į Portugaliją sakytoje kalboje popiežius priminė, kad kaip tik šiuo metu šalis pradeda minėti respublikos paskelbimo, o tuo pačiu Bažnyčios ir Valstybės atskyrimo šimtąsias metines. Sunkumus, kurie atsirado dėl to metų pasikeitimų, krikščionių bendruomenė sugebėjo drąsiai įveikti. Šiandien krikščioniškas gyvenimas vertybinių ir etinių sistemų pliuralizmo sąlygomis reikalauja nuolatos grįžti prie mūsų krikščioniškumo branduolio, stiprinti mūsų liudijimo kokybę iki pat šventumo, ieškoti naujų skelbimo kelių iki pat kankinystės radikalumo,- sakė popiežius Portugalijos sostinės oro uoste ir savo kalbą baigė malda Fatimos Marijai, kad ji globotų visus šios šalies vaikus.

* * *

Iš Lisabonos oro uosto Benediktas XVI atvyko į apaštališkąją nunciatūrą, kuri būdama ekstrateritorinė Šventojo Sosto nuosavybė, kaip ir kitų kelionių metu, yra laikina popiežiaus rezidencija. Po trumpos pertraukos popiežius ir visa palyda išvyko į reprezentacinius rūmus – Mosteiro dos Jeronimos, kuriuose, kaip sako jų pavadinimas, kitados buvo įsikūręs šv. Jeronimo brolių vienuolynas. Dabar šie rūmai naudojami iškilmingiems valstybinio rango renginiams. Juose 2007 metų pabaigoje buvo pasirašyta ir garsioji Europos Sąjungos Lisabonos sutartis. Priešais vienuolyną išsirikiavęs Portugalijos kariuomenės reprezentacinis dalinys atidavė pagarbą, buvo atlikti Popiežiaus ir Portugalijos himnai. Šiai antrajai iškilmingo sutikimo daliai pasibaigus, popiežius aplankė vienuolyno komplekso bažnyčią ir joje trumpai pasimeldė.

Po vizito vienuolyne, už kelių šimtų metrų stovinčiuose prezidentūros rūmuose, įvyko privatus Benedikto XVI susitikimas su Portugalijos respublikos prezidentu. Iš prezidentūros Šv. Tėvas grįžo pietauti į nunciatūrą. Pavakare jo laukė antras ir paskutinis pirmosios vizito Portugalijoje dienos įvykis – Mišios Terreiro do Paco aikštėje.(jm)