400 m. nuo misionieriaus Kinijoje Matteo Ricci mirties

Antradienį, gegužės 11 d. sukanka 400 metų po jėzuito misionieriaus Kinijoje, astronomo, literato, kartografo bei matematiko t. Matteo Ricci mirties. Šios sukakties proga įvairiose Jėzaus draugijos bažnyčiose visame pasaulyje švenčiamos šv. Mišios. Pekino katedroje šv. Mišių metu bus atlikta Missa Sacri Cordis – Mišios Švč. Širdies garbei, kurias sukūrė italų kompozitorius jėzuitas Luca Uggias.

T. Matteo Ricci gimė 1552 m. spalio 6 d. Mačeratoje, centrinėje Italijos dalyje. Lankė jėzuitų mokyklą, paskui iškeliavo į Romą studijuoti teisės. Nutraukęs studijas 1571 m. įstojo į Jėzaus Draugiją ir pabaigė savo humanistinę ir mokslinę formaciją Romos Kolegijoje. Mintinai mokėsi graikų ir lotynų autorių veikalus, remdamasis savo paties ištobulintu atminties lavinimo metodu. Jo mokytoju buvo garsus matematikas Cristoforo Clavio.

1577 m. išvyko į Portugaliją ruoštis misijoms Rytų kraštuose. Po metų, 1578 rugsėjo 13 d. iš Lisabonos išplaukė į portugalų koloniją Indijoje – Goa ir daugiau į Europą nebesugrįžo. Indijoje studijavo teologiją ir buvo įšventintas kunigu. Ten prisijungė prie t. Michele Ruggeri, su kuriuo 1583 metais pasiekė Kiniją. Tuo metu Rytų Indijos misijų vizitatorius t. Alessandro Valignano sukūrė naują, originalų ir toliaregišką evangelizacijos metodą. Atsižvelgiant į tai, jog Kinijos civilizacija bei kultūra yra senos ir toli pažengusios, abu misionieriai skyrė daug laiko susipažinti su krašto papročiais, išmoko kinų kalbą bei studijavo literatūros klasikus, kad galėtų ginti krikščionių tikėjimą „iš vidaus“ kinų visuomenėje su pasitikėjimu ir pagarba.

Jėzuitai misionieriai iš pradžių apsistojo pietų Kinijoje. Netrukus tapo aišku, kad misijų sėkmė priklauso nuo tiesioginio susitikimo su imperatoriumi, kuris galėtų suteikti leidimą pastoviai įsikurti šalyje ir laisvai pamokslauti.

Humanistinis ir teologinis t. Ricci išsilavinimas ir jo įvairialypis požiūris į kinų dvasią netruko duoti vaisių: buvo išleistas „Pasaulio žemėlapis“, o taip pat parengtas Katekizmo juodraštis. Nepasisekė misionierių pastangos įsteigti Šv. Sosto atstovybę Kinijoje. Dėl šio projekto t. Ruggeri grįžo į Romą, o į Kiniją buvo pasiųsti kiti jauni jėzuitai, kurie netrukus mirė nuo maliarijos ar žuvo kelyje, kas anuomet dažnai pasitaikydavo.

Tuo tarpu 1595 m. t. Matteo išleido pirmą traktatą kinų kalba, kuris vadinosi „Apie Draugystę“ ir davė iškilmingus įžadus Jėzaus Draugijoje. Ėmė rengtis šilkiniais rūbais kaip kinų literatai, kad galėtų jų tarpe ginti savo raštus. Kinai t. Matteo vadino Li Madou. Jis su savo klausytojais, kurių tarpe buvo žymių intelektualų, sugebėjo užmegzti glaudų santykį, pagrįstą susižavėjimu kinų moralinėmis vertybėmis, prisitaikymu prie jų kultūros bei pagarba tradicijoms ir papročiams. Garsas apie jį plačiai pasklido ir netrukus t. Ricci ėmė vadinti Xitai – Mokytoju iš Vakarų. 1601 m. imperatoriaus įsakymu jėzuitui buvo suteiktas leidimas įžengti į Pekiną. Jis buvo priimtas kaip kinų didikas – mandarinas, o taip pat paskirtos lėšos iš valstybės iždo jam išlaikyti. Metai, praleisti Uždraustajame Mieste su asmenine imperatoriaus Wanli protekcija, buvo labai vaisingi. T. Ricci išleido Katekizmą, pavadintą „Tikrasis dangaus Valdovo mokymas”, kuris buvo parašytas dialogo tarp vakarų literato ir kinų intelektualo forma. Taip pat išėjo 25 sentencijos apie moralę, jėzuitų misijų kronika – „Jėzaus Draugijos ir krikščionybės įžengimas į Kiniją“ bei daugelis kitų veikalų, tarp kurių buvo kiti penki Pasaulio žemėlapio leidimai. Išliko 54 t. Matteo laiškai italų kalba iš Indijos ir Kinijos, parašyti vyresniesiems, artimiems bičiuliams Jėzaus draugijoje bei šeimos nariams. Išvargintas pradžioje pasitaikiusių sunkumų ir darbų t. Matteo Ricci mirė 1610 m. gegužės 11 d. Imperatorius išskirtinai pagerbė jį suteikdamas žemės plotą kapui Pekine.

Benediktas XVI savo 2009 m. laiške Mačeratos vyskupui pabrėžė svarbiausius t. Ricci apaštalavimo bruožus, būtent: jo unikalų sugebėjimą pagarbiai prisiartinti prie kinų kultūrinių ir dvasinių tradicijų visumos. Tokiu būdu, t. Matteo Ricci sugebėjo rasti harmoniją tarp kilnios ir tūkstantmečius siekiančios kinų civilizacijos ir krikščioniškosios Gerosios naujienos, kuri yra išlaisvinimo ir autentiško atnaujinimo kiekvienos visuomenės viduje postūmis. Evangelija yra visuotinė išganymo žinia, skirta visiems bet kokiame kultūriniame ar religiniame kontekste gyvenantiems žmonėms. (mb)