Sekmadienį sukanka lygiai 60 metų nuo vadinamosios Schumano deklaracijos, laikomos
pirmuoju politiniu aktu, pradėjusiu Europos integracijos procesą ir davusiu pradžią
dabartinei Europos Sąjungai. 1950 metų gegužės 9 dieną Prancūzijos užsienio reikalų
ministro Roberto Schumano pasakytoje kalboje buvo pasiūlyta integruoti Prancūzijos
ir Vokietijos ekonomines struktūras, kad abi valstybės, daug šimtmečių, o ypač dvidešimtojo
amžiaus pirmoje pusėje, buvusios varžovės ir priešės, pradėtų naują tarpusavio santykių
etapą.
Schumano deklaracija pradėjo procesą, kurio pirmas konkretus rezultatas
buvo 1951 metais Paryžiuje pasirašytas Europos anglies ir plieno bendrijos steigiamasis
aktas. Po kelerių metų ji peraugo į Europos ekonominę bendriją, įkurtą Romoje 1957
metais ir faktiškai pradėjusią veikti nuo 1958-ųjų pradžios. Prie pirmųjų šešių valstybių
ilgainiui prisijungė vis kitos; ekonominę integraciją pradėjo lydėti ir politinė.
1991 metais Europos ekonominė bendrija virto Europos Sąjunga, o 2004 ir 2007 metais
į ją buvo priimta dvylika naujų šalių, kurių dauguma pokario dešimtmečiais geležine
uždanga buvo atskirtos nuo laisvojo pasaulio.
Katalikų Bažnyčia nuo pat pradžios
remia Europos integraciją, tačiau visą laiką pabrėžia, jog ji turėtų siekti ne tik
rinkos ir politinių struktūrų bendrumo, bet taip pat labiau akcentuoti kultūrinį Europos
tautų bendrumą, kuris remiasi bendra krikščioniška tradicija. Dera prisiminti, kad
ir suvienytos Europos pradininku laikomas Robertas Schumanas buvo uolus krikščionis.
1990 metais buvo pradėta jo beatifikacijos byla. (jm)