Sekmadienį du kunigai vienuoliai paskelbti palaimintaisiais

Karmelitų kunigo Angelo Paoli beatifikacija įvyko Romoje, o ispano, kapucinių seserų kongregacijos steigėjo kun. Josep Tous y Soler - Barselonoje. Pirmiausia pristatome Romoje sekmadienį palaimintuoju paskelbtą kunigą Angelo Paoli.

Andželas Paoli (Angelo Paoli) gimė Toskanoje 1642 metais vaikais gausioje pamaldžių katalikų šeimoje. Sulaukęs pilnametystės stojo į karmelitus, buvo įšventintas kunigu ir nuolankiai vykdė vyresniųjų pavestus, dažniausiai kuklius uždavinius centrinės ir šiaurinės Italijos karmeliuose: greta nuodėmklausio, dvasios tėvo, naujokų vyresniojo ir ekonomo pareigų, jis buvo zakristijonas ir vargonininkas, tačiau labiausiai jo širdis linko prie stokojančių ligonių ir vargšų.

Romoje, t. Andželas nuolat lankė prie Katedros veikiančios šv. Jono Laterano ligoninės ligonius, o slaugydamas iš jos atleistus pacientus atrado naują sielovados sritį. Karmelitų kunigas pastebėjo, kad daug atleistų pacientų nėra pakankamai pasveikę ir sutvirtėję, kad galėtų vieni tvarkytis, o dažnai atkrenta į ligos patalą. Šių žmonių poreikiams t. Andželas įsteigė slaugymo kliniką, kurią išlaikyti padėjo vienuolio gerbėjai ir bičiuliai, tarp kurių buvo kardinolų, prelatų, pamaldžių Romos diduomenės moterų.

t. Andželas Paoli amžininkams buvo tikra krikščioniškos artimo meilės liudijimo legenda. Kai mirė 1720 metais tuoj pat pasklido garsas apie jo šventumą. Susirinko tiek daug norėjusių atiduoti paskutiniąją pagarbą romiečių, jog teko atidėti laidojimo dieną. Karmelito gyvenimą ir darbus jo bičiulis popiežius Klemensas XI įvertino dviem žodžiais, kuriuos liepė iškalti ant jo antkapio: „Vargšų tėvas“.

Andželas visą gyvenimą jautė ypatingą dvasinį prisirišimą prie kryžiaus ženklo. Gimtojoje Toskanoje jis įkūrė kryžių kalną, vėliau, jau Romoje, gyvendamas šv. Silvestro ir Martyno bazilikos Monti rajone karmelitų bendruomenėje, pirmasis pastatė tris kryžius Koliziejaus griuvėsiuose, kuriuos padėjo sutvarkyti.

t. Andželo Paoli beatifikacija šį sekmadienį bus ypatinga šventė tiek karmelitų šeimai, tiek Romos vyskupijai, nes ceremonija Popiežiaus katedroje Laterane sugrąžins į bažnytinio gyvenimo centrą gerokai užmirštą artimo meilės liudytoją. Kas skriaudžia vargšus, skriaudžia patį Dievą, nes vargšuose galima atpažinti palaimintą Dievą“, - kartą pareiškė būsimas palaimintasis, šv. Silvestro ir Martyno Monti rajone Romoje karmelio vienuolis t. Andželas Paoli. (sk)

* * *

Antroji beatifikacija sekmadienį vyko Barselonoje. Jai vadovavo specialiai šia proga į Katalonijos sostinę nuvykęs Popiežiaus valstybės sekretorius kardinolas Tarcisio Bertone. Sekmadienio rytą Barselonos katedroje aukotų Mišių metu palaimintuoju buvo paskelbtas devynioliktame amžiuje gyvenęs kapucinas brolis Josep Tous y Soler.

Josep (Juozapas) Tous y Soler gimė 1811 metais netoli Barselonos. Šeimoje gavęs tvirtus tikėjimo pagrindus, būdamas vos 16 metų jis nusprendė taptu vienuoliu kapucinu. Davė įžadus, po kelerių metų studijų, 1834 metais priėmė kunigo šventimus. Jo vienuolystės ir kunigo tarnystės pradžia sutapo su socialiniais neramumais ir per Kataloniją, ir visą Ispaniją persiritusia antikatalikiškų nuotaikų banga. 1835 metais vietos valdžia uždarė visus vienuolynus. Brolis Juozapas kartu su kitais vienuoliais buvo įkalintas Barselonos tvirtovėje, o po kelių mėnesių ištremtas iš Ispanijos. Kurį laiką buvo prisiglaudęs Prancūzijoje, paskui Italijoje, po to vėl grįžęs į Prancūziją įsijungė į Tulūzos vyskupijos sielovadą. Į Kataloniją jam buvo leista sugrįžti tik po septynerių tremties metų. Grįžęs atsidėjo kunigiškai tarnystei parapijose, tačiau kartu ėmėsi ir socialinės veiklos, visų pirma, padedamas kelių moterų pradėjo šelpti nepasiturinčias šeimas, globoti našlaičius, rūpintis jų pragyvenimu ir švietimu. Iš šios veiklos ilgainiui išsivystė brolio Juozapo globojama seserų Dieviškojo Mokytojo Motinos kapucinių kongregacija. Brolis Juozapas mirė 1871 metais aukodamas Mišias savo įsteigtos kongregacijos vienuolyno koplyčioje. Iš pradžių veikusi kaip vyskupo teisių vienuolija, ši kongregacija 1905 metais gavo kanoninį Šventojo Sosto pripažinimą kaip Kapucinų ordino dalis. (jm)