Popiežius priėmė naujojo Belgijos ambasadoriaus skiriamuosius raštus

Šeštadienį popiežius Benediktas XVI priėmė naujojo Belgijos ambasadoriaus prieš Šventojo Sosto Charles Ghislain skiriamuosius raštus.

Audiencijoje Šventasis Tėvas perdavė linkėjimus Belgijos karaliui, šalies vyriausybei ir visai belgų tautai, pasinaudodamas proga dar kartą išreikšti savo užuojautą ir artumą dviejų tragiškų įvykių, namo sugriuvimo Liežo mieste ir traukinių susidūrimo Buizingeno stotyje aukoms ir žuvusių artimiesiems. Šios dramos, anot popiežiaus, dar kartą priminė žmogišką trapumą ir būtinybę jį saugoti.

Kalbėdamas apie Bažnyčią Belgijoje, popiežius sakė, kad ji jau nuo seno yra Belgijos istorijos ir visuomenės socialinio audinio dalis. Ir toliau Bažnyčia trokšta būti harmoningo sugyvenimo veiksnys Belgijos visuomenėje. Todėl ji aktyviai įneša savo indėlį per švietimo institucijas, socialinio pobūdžio organizacijas, kuriose geranoriškai darbuojasi daug tikinčiųjų.

Tačiau ne pro šalį pabrėžti, sakė Benediktas XVI, kad Bažnyčia kaip institucija turi teisę kalbėti viešai. Šia teise, išreiškiant nuomones apie bendrąjį gėrį, ji dalijasi su visais asmenimis ir institucijomis. Bažnyčia gerbia visų teisę galvoti kitaip nei ji. Tačiau ji norėtų, kad būtų gerbiama ir jos išraiškos teisė. Bažnyčia yra mokymo, iš Jėzaus gautos religinės žinios saugotoja. Šis mokymas gali būti reziumuotas šiais Šventojo Rašto žodžiais: „Dievas yra meilė“ ir jis nušviečia asmens, šeimos ir visuomenės gyvenimą. Bažnyčia, trokšdama bendro gėrio, neprašo nieko daugiau, nei laisvės pasiūlyti šią žinią, neprimetant jos niekam ir gerbiant sąžinių laisvę.

Anot Benedikto XVI, garsus belgų šventasis Joseph de Veuster galėjo tokiu tapti maitindamasis šiuo bažnytiniu mokymu. Šio žmogaus išskirtinė istorija parodo iki kiek Evangelija gali sužadinti asmeniui, ypač silpnam ir atmestam, draugišką etiką. Šio kunigo kanonizavimas ir žinomumas yra teisėtas belgų tautos pasididžiavimo motyvas.

Vis tik, pabrėžė Šventasis Tėvas, šio kunigo istorija nėra vienišo kelio vaisius. Religinės šaknys maitino jo formaciją, o mokytojai pažadino jame pasigėrėjimą keliantį dosnumą. Tokie liudytojai rodo, jog Evangelija yra jėga, kurioje nėra baimės. Popiežius Benediktas XVI sakė esąs įsitikinęs, jog nepaisant sociologinių evoliucijų krikščioniška sėkla yra stipri Belgijos žemėje ir gali pamaitinti daug žmonių, kurie įkvėpti evangelinių brolybės ir solidarumo principų trokšta pritaikyti juos savo gyvenime. (rk)