Šiemet sukanka 1100 metų nuo garsiosios Cluny benediktinų abatijos įkūrimo. Ateinančiomis
dienomis Prancūzijoje vyks šiai sukakčiai skirti du renginiai: balandžio 30 dieną
bus aukojamos Mišios, minint vieno pirmųjų Cluny abatų – šventojo Hugono liturginę
šventę; birželio 13 dieną numatyta konferencija, skirta vienuolystės ir ypač Cluny
abatijos vaidmeniui Prancūzijos ir Europos Bažnyčios ir visuomenės istorijoje.
Cluny
abatijos vaidmeniui buvo skirta ir viena popiežiaus Benedikto XVI bendrųjų audiencijų
katechezių, skaitytų praėjusių metų rudenį. Kalbėdamas apie 910 metais įkurtą Cluny
abatiją, popiežius sakė, jog to meto vienuolystė Vakarų Bažnyčioje išgyveno krizę.
Anksčiau klestėjusi šv. Benedikto regulos dėka, primojo tūkstantmečio pabaigoje vienuolystė
patyrė nuosmukį, kurio priežastys buvo įvairios – ir nestabili politinė situacija,
kurią lėmė į Europos bendriją dar neintegruotų tautų invazijos, ir visuotinai paplitęs
skurdas, ir abatijoms primesta vietinių pasaulietinių valdovų valdžia. Šiame kontekste
Cluny abatijos įkūrimas ir šv. Benedikto regulos atgaivinimas davė pradžią vienuolystės
atsigavimui. Cluny vienuoliai labai rūpestingai laikėsi Valandų liturgijos, giedojo
psalmes, su ypatinga pagarba ir meile dalyvaudavo Mišių aukoje. Jie taip pat daug
prisidėjo prie sakralinės muzikos plėtros ir liturgijos grožio bei iškilmingumo ugdymo.
Su Cluny susietų abatijų ir vienuolių bendruomenių tinklas greit išsiplėtė į visą
Prancūziją, Italiją, Ispaniją, Vokietiją, Vengriją. Cluny abatijos regulos plitimas
skatino visos bažnytinės bendrijos gyvenimo atsinaujinimą. (jm)