Sekmadienį Ispanijoje kun. Bernardas Pranciškus de Hojosas SJ paskelbtas palaimintuoju

Sekmadienį, šiaurės Ispanijoje, Valjadolido mieste jaunas jėzuitas Bernardas Pranciškus de Hojosas (1711-1735 m.) buvo paskelbtas palaimintuoju. Popiežiaus Benedikto XVI vardu šv. Mišioms vadovavo arkivyskupas Angelo Amato, Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas.

Bernardas gimė 1711 metais, o sulaukęs vos 10 metų amžiaus įstojo į tėvų jėzuitų vadovaujamą kolegiją Madride. Nors ir labai troško įstoti i jėzuitų vienuoliją, tačiau dėl jauno amžiaus bei silpnos sveikatos, nebuvo priimtas. Galiausiai, atkaklumo dėka Bernardui buvo leista pradėti pasiruošimą tapti jėzuitu. Atlikus noviciatą, kartu su kitais broliais vienuoliais persikėlė į Kasereso provincijoje Villa del Campo esančius vienuolijos namus. Vos tik čia atvykus, prasidėjo maro epidemija. Mirė vienas brolis vienuolis, seminarijos dvasios tėvas, tačiau tai nesusilpnino troškimo tapti jėzuitu. Viename 1729 metų Bernardo aprašytame regėjime jam apsireiškęs kraujuojantis Išganytojas parodė ietimi perverto šono žaizdą ir pasakė: „Žmonių atmestas, ateinu pas išrinktąsias sielas, kad jos mane paguostų“.

1731 metais išvyko į Valjadolido miestą studijuoti teologijos.

Studijuojant šv. Ambraziejaus kolegijoje Bernardui į rankas pateko lotynų kalba knyga „De cultu sacratissimi Cordis Dei Iesu“ apie pamaldumą Jėzaus Širdžiai. Vėliau savo dienoraštyje Bernardas rašys, kad, viduje pajutęs ypatingą, stiprų ir švelnų jausmą, nuskubėjo prie Švč. Sakramento pasiaukoti Jėzaus Širdžiai.

1734 metų gruodį Bernardas gavo subdiakono ir diakono šventimus, o 1735 metų sausio 2 d. buvo įšventintas kunigu. Jo kunigo tarnystė tęsėsi trumpiau nei metus. Sunkiai susirgęs, mirė 1735 m. lapkričio 15 d. Prieš pat mirtį Bernardas ištarė: „O, kaip gera gyventi Jėzaus Širdyje!“

Mirus Bernardui greitai pasklido garsas apie jo šventumą. Tačiau istorinės aplinkybės ilgam kliudė pradėti beatifikacijos bylą, o panaikinus Draugiją, daug jos projektų buvo užmiršti. Kai Pijus VII 1814 metais atkūrė Jėzaus Draugiją, Bažnyčioje suklestėjo pamaldumas į Švč. Jėzaus Širdį, prie kurios sklaidos visame pasaulyje intensyviai darbavosi atkurtoji Jėzaus Draugija. O XVI amžiaus pradžioje gyvenusio jauno jėzuito kunigo mistinės patirtys padėjo Ispanijoje dar labiau sustiprinti ir visai katalikų Bažnyčiai perduoti Švč. Jėzaus Širdies kultą. Be to, palaimintasis yra vadinamas Švč. Jėzaus Širdies apaštalu. Kunigo Bernardo Pranciškaus de Hojoso herojiškas dorybes pripažino popiežius Jonas Paulius II 1996 metais, o popiežius Benediktas XVI leido skelbti palaimintuoju. (kl)