Paskutinis šeštadienio programoje įvykis buvo popiežiaus apsilankymas šv. Pauliaus
bažnyčioje Rabate. Ši bažnyčia stovi greta žymiosios Pauliaus grotos. Į ją nusileidžiama
laiptais tiesiai iš bažnyčios. Pauliaus grota yra laikoma Maltos krikščionybės ir
jos Bažnyčios kertiniu akmeniu. Pasak tradicijos, apaštalas Paulius joje gyveno tris
mėnesius, aiškino maltiečiams Jėzaus Gerąją Naujieną. Maltiečiai nuo neatmenamų laikų
šią grotą laiko savo tikėjimo lopšiu. Krikščionybė priėmę pirmieji salos gyventojai
joje rinkdavosi melstis. Viduramžiais prie grotos buvo įkurtos kapinės, statomos koplyčios.
XV amžiuje buvo pastatyta pirmoji bažnyčia, kuri kelis kartus buvo perstatyta. Dabartinė
bažnyčia pastatyta XVII amžiuje. Ant Pauliaus grotos buvo pastatyta ir koplyčia, dedikuota
pirmajam Maltos krikščioniui, šv. Publijui, kuris pirmasis priglaudė Paulių ir jo
bendrakeleivius. XVIII amžiuje grotoje buvo pastatyta paminklinė apaštalo Pauliaus
statula. Pirmas popiežius, apsilankęs grotoje buvo prieš dvidešimt metų pirmojoje
iš dviejų savo kelionių į Maltą 1990 m. atkeliavęs popiežius Jonas Paulius II.
Benediktą
XVI lauke prie bažnyčios sutiko skaitlinga minia žmonių, o viduje - keli šimtai misionierių.
Pasimeldęs priešais Švč. Sakramentą, popiežius nulipo į Pauliaus grotą, joje pasirašė
šventovės svečių knygoje, padovanojo sidabrinį votyvinį žibintą ir susikaupė tylioje
maldoje. Po maldos išėjęs į lauką Šv. Tėvas pasveikino į susitikimą su juo atvykusius
tikinčiuosius.
Apaštalų darbuose užrašyti apaštalo Paulius žodžiai audros užklupto
laivo bendrakeleiviams „Mus išmes į kokią nors salą“ (Apd 27,26) yra šios apaštališkosios
kelionės tema. Popiežius susirinkusiesiems sakė, kad šie žodžiai, ištarti dūžtant
Pauliaus laivui, buvo kvietimas drąsiai stoti prieš nežinomybę, nedvejojančiu pasitikėjimu
pasivesti slėpiningai Dievo Apvaizdai. Ir iš tiesų, išsigelbėjusieji iš skęstančio
laivo buvo Maltos gyventojų labai šiltai priimti. Tad pagal Dievo planus, Paulius
maltiečiams tapo krikščioniškojo tikėjimo tėvu. Jo buvimo Maltoje dėka Kristaus Evangelija
giliai įsišaknijo ir atnešė gausių vaisių ne tik pavienių žmonių, šeimų ir visuomenės
gyvenimui, bet taip pat Maltos tautinės tapatybės bei savitos kultūros susiformavimui.
Popiežius
atkreipė dėmesį, kad Pauliaus atvykimas į Maltą nebuvo suplanuotas. Paulius buvo pakeliui
į Romą kai užklupusi stipri audra laivą nubloškė į Maltą. Jūreiviai gali nustatyti
laivui kursą, tačiau Dievas, pagal savo begalinę išmintį ir valią, parenka savo kryptį.
Tai gerai suprato Paulius, kuris kelyje į Damaską jau buvo patyręs dramatišką susitikimą
su Prikėlusiu Kristumi. Ir nuo tada jis gyveno vien dėl Kristaus ir jo Evangelijos.
Visi Pauliaus veiksmai ir žodžiai buvo skirti evangelinės meilės žinios skelbimui.
Ta
pati evangelinė žinia ir dabar gali taip pat giliai įsirėžti į mūsų gyvenimus ir pakeisti
jų kryptį. Pauliaus skelbta Evangelija ir šiandien kviečia atsiversti, pradėti naują
ir vilties kupiną gyvenimą. Tai raginimas kiekvienam įsiklausyti į Dievo Žodį nauja
dvasia taip, kaip darė jūsų pirmtakai, leisti, kad Jis taptų iššūkiu jūsų pačių mąstymo
būdui ir gyvenimo stiliui. Pauliaus grotoje meldžiausi, - sakė popiežius, - kad gebėtumėte
išlaikyti nepažeistą tą palikimą, kurį kaip paveldą paliko apaštalas Paulius. (sk)