Pastabos apie žinių agentūros „AP“ paskelbtą kardinolo Ratzingerio laišką

Tęsiasi kai kurių žiniasklaidos priemonių pastangos susieti popiežiaus Benedikto XVI vardą su pedofilijos skandalais, su nusikaltėlių kunigų dangstymu. Pastarosiomis savaitėmis žiniasklaidoje publikuojami įvairūs dokumentai, liudijimai, sensacingai deklaruojant, kad štai šį kartą šios sąsajos ir dangstymas įrodyti. Tačiau tuoj pat paaiškėja, kad interpretuojant tuos dokumentus visiškai nepaisoma, galbūt tyčia, elementarios juridinės bažnytinės santvarkos.

Paskutinis tokios sensacingos naujienos pavyzdys yra tarptautinės žinių agentūros „Associated Press (AP)“ publikuotas kardinolo Ratzingerio, dabartinio popiežiaus Benedikto XVI, 1985 metais pasirašytas laiškas, liečiantis vienos JAV diecezijos kunigo Stephen Kiesle atvejį. Šis kunigas nusikalto priekabiavimu prie nepilnamečių. Kadangi kardinolo Ratzingerio laiške nebuvo kalbama apie šio kunigo griežtą nubaudimą ir pan., žinių agentūros komentare šis laiškas interpretuotas kaip nusikaltusio kunigo dangstymas.

Šventojo Sosto advokatas Jungtinėse Amerikos Valstijose Jeffrey Lena paaiškino, jog tokia interpretacija neatitinka tiesos. Kunigo Kiesle bylos užvedimo metu, pagal tuometinę tvarką, nepilnamečių išnaudojimu nusikaltusio kunigo bylos nagrinėjimas priklausė vyskupijos teismo ir vyskupo kompetencijai. Tikėjimo doktrinos kongregacija, kuriai praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje vadovavo kardinolas Ratzingeris, tuomet šios kompetencijos neturėjo. Tačiau Kongregacija buvo kompetentinga svarstyti kunigų prašymus dėl jų grąžinimo į pasauliečių luomą.

Kardinolo Ratzingerio laiškas buvo būtent susietas su paties kunigo Kiesle išdėstytu prašymu grąžinti jį į pasauliečių luomą. Toks prašymas nebūtinai reiškia, kad kunigas kažkuo nusikalto. Dvasininkai gali tokį prašymą pateikti, kai dėl kokių nors aplinkybių nebegali ar nebepajėgia vykdyti kunigiško gyvenimo reikalavimų.

Žinant kokia buvo vyskupijų teismų ir Tikėjimo doktrinos kongregacijos kompetencija 1985 metais, ir kokiu klausimu buvo parašytas kardinolo Ratzingerio laiškas, yra visiškai suprantama, kodėl jame atskirai nekalbama apie kunigo Kiesle seksualinio priekabiavimo bylą. Tačiau agentūros „AP“ pranešime šie kompetencijos skirtumai ignoruojami. Ignoruojant šiuos skirtumus, nebuvo sunku kardinolo Ratzingerio laiško paraginimą vyskupui „tėviškai rūpintis“ pateikti kaip nusikaltusio kunigo gynimą ir abejingumą jo aukoms. Iš tikro, toks paraginimas yra „standartinis“ kunigų, trokštančių palikti kunigystę, atveju. Juk vyskupas savo diecezijos kunigams turi būti kaip „tėvas“, todėl viena iš jo pareigų yra rūpintis kunigais, kai šie susiduria su kokiais nors sunkumais ir patenka į įvairias gyvenimiškas kryžkeles. Būtent apie tai užsimenama kardinolo Ratzingerio laiške. Tad interpretuoti bažnytinėje kalboje dažnai naudojamą formuluotę apie „tėvišką rūpestį“ kaip raginimą ar drąsinimą nuslėpti kunigo vienokį ar kitokį nusikaltimą yra aiškus nesusipratimas. (rk)