Ar naciai buvo ketinę pasiglemžti Turino Drobulę?

Kristaus kančią ant Kryžiaus primenanti Drobulė, dar kartais vadinama Šventąja, arba Turino Drobule, vėl išstatoma žmonių lankymui. Įkapių audeklas, kuriame yra išlikęs į jį suvynioto mirusio ir žiauriai nukankinto žmogaus kūno atvaizdas, bus išstatytas tikinčiųjų lankymui Turino katedroje nuo Atvelykio arba Dievo Gailestingumo sekmadienio išvakarių iki Sekminių, balandžio 10 – gegužės 23 dienomis.

Drobulės ekspozicija bus pradėta šeštadienio popietę Šv. Mišiomis, kurioms šv. Jono Krikštytojo katedroje vadovaus Turino arkivyskupas kardinolas Severino Poletto ir koncelebruos visi Piemontės ir Aostos slėnio regionų vyskupai. Po Mišių, maždaug 18 val., prie išstatytos Drobulės galės prieiti pirmieji lankytojai. Popiežius Benediktas XVI Turino Drobulę aplankys sekmadienį, gegužės 2 d.

*

Pirmosios neabejotinos ir tikslios istorinės žinios apie Šventąją Drobulę, kuri yra saugojama Turine, siekia XIV amž. vidurį, kuomet riteris Geoffroy de Charny nurodė audeklą saugoti Lirey bažnyčioje, kurią pats pastatė 1353 metais Trua mieste, šiaurės Prancūzijoje. Riterio palikuonė Marguerite, kilus Šimtamečio karo tarp Anglijos ir Prancūzijos grėsmei, pasitraukė iš Trua į pietuose esantį Chambery pas jai artimą Savojų šeimą, kuriai perdavė Šventąją Drobulę 1453 metais. Savojai savo pilyje pastatė atskirą koplyčią Drobulei ir 1506 metais sulaukė ypatingos žinios iš Romos: popiežius Julius II įsteigė liturginę Šventosios Drobulės šventę gegužės 4 dieną. Per gaisrą Chambery pilyje 1532 metais sudegė Drobulės koplyčia ir beveik pati Drobulė: karštyje susilydusios žvakidės pradegino Drobulėje skyles, kurias sulopė vienuolės klarisės. XVI amž. Savojai perkėlė Drobulę į Turiną. Jos atgabenimo proga vyko ypatingai didingos iškilmės, šaunant patrankų salvėmis, 1578 metų rugsėjo 14 dieną. Nuo tada Turinas yra pastovi Drobulės laikymo, viešų ir privačių jos ekspozicijų vieta.

XX amžiaus viduryje nauja grėsme Drobulės saugumui tapo galimi Antrojo pasaulinio karo bombardavimai šiaurės Italijoje, įskaitant Turiną. Tuo susirūpinęs Drobulės savininkas, iš Savojų kilęs Italijos karalius Viktoras Emanuelis III, kurio sostas buvo Romoje, suderinęs su Turino arkivyskupu kardinolu Fossati, įsakė Drobulę atgabenti į Romą. Karalius tikėjosi, kad Vatikanas apsiims saugoti Drobulę, tačiau popiežius Pijus XII šią operaciją palaikė per daug rizikinga. Tuomet Vatikano Valstybės sekretorius Maglione nurodė Montevergine vienuolyną pietų Italijoje kaip saugiausią vietą Drobulei saugoti. Drobulė buvo atgabenta traukiniu į Romą 1939 metų rugsėjo 7 dieną ir pristatyta karaliui Kvirinalo rūmuose, iš kurių buvo automobiliu nuvežta į Montevergine vienuolyną, esantį netoli Avelino miesto. Vienuolyno abatas ir prioras, pasirašę atitinkamus dokumentus, Drobulę paslėpė po altoriumi.

Pasakojimą apie Drobulės nugabenimą į garsiąją Montevergine Marijos šventovę, kuri nekartą amžių bėgyje buvo saugi vieta slapstyti į pavojų patekusius žmones ir Bažnyčios relikvijas, neseniai naujomis įžvalgomis papildė benediktinų istorikas Andrea Davide Gardin. Jo įsitikinimu, ne tiek dėl bombų grėsmės garsioji Drobulė buvo išvežta į pietų Italijos vienuolyną, kiek dėl nacių ketinimo ją pasiglemžti. Apie tai užsiminta Turino kardinolo Fossati užrašuose, kuriuose tikinama, jog buvo pagrindo manyti, kad pats Hitleris buvo nusižiūrėjęs į Drobulę. Tik tuo galima paaiškinti kodėl aukštieji nacių šulai, lankydamiesi Italijoje 1938 metais, skyrė tokį išskirtiną dėmesį Drobulei teiraudamiesi apie jos svarbą ir priežiūrą, - pažymėjo benediktinų istorikas Gardin.

Pasak jo, Turino Drobulės slapto perkėlimo iš Turino per Romą į Montevergine operaciją koordinavo aukštas pareigas Romos kurijoje ėjęs prelatas Giovanni Battista Montini, būsimasis popiežius Paulius VI. Be to, istorikas pamini ir nacių kariuomenės 1943 metais Montevergine vienuolyne vykdytą kratą, kurios metu vienuoliai susirinko pamaldoms būtent prie altoriaus, kuriame buvo paslėpta Drobulė. Tačiau už operaciją atsakingas karininkas įsakė netrukdyti apeigų. Drobulė buvo išgelbėta.

Pasibaigus karui, Turino arkivyskupas 1946 metų spalio pabaigoje atvyko į Montevergine, kad galėtų pasivežti Drobulę. Ją išlydint atgal į Turiną, Montevergine vienuoliams buvo išimties tvarka surengta privati Drobulės apžiūra. (sk)