Kartu su visu katalikišku pasauliu, pirmą kartą Klaipėdos miesto istorijoje, D. Penktadienį
tikintieji apmąstė Kryžiau kelią eidami miesto gatvėmis. Viešpats laimino dovanodamas
saulėtą dieną ir maldai susirinko tūkstantinė minia.
Skambi giesmė, gilūs
Kryžiaus kelio apmąstymai, pakili nuotaika ir noras liudyti liberaliam miestui tikėjimą
vienijo visus. Tikinčiųjų minia ėjo skubančio miesto gatvėmis, kaip anuomet Jėzus
tarp prekeivių, turgininkų. Kiekvieną Kryžiaus kelio stotį keitėsi kryžiaus nešikai
– ligoninių bendruomenės, Klaipėdos policijos, Lietuvos kariuomenės, tikybos mokytojų,
katechetų, Caritas, tremtinių, parapijų atstovai – tai buvo klaipėdiečių kelias....
Džiugu,
jog ir žiniasklaida prisidėjo skelbiant, kviečiant, reklamuojant šį viešą tikėjimo
liudijimo aktą.
Klaipėdos miestas, iki šiol buvęs vieninteliu Lietuvoje didmiesčiu,
kuriame nebuvo apmąstoma Viešpaties kančia D. Penktadienį viešai – tapo ryškiu tikėjimo
gyvumo ženklu visam miestui.
Apmąstę Viešpaties kančią tikintieji rinkosi
į savo parapijų bažnyčias, dar kartą išgyventi Kryžiaus kančios ir prisikėlimo vilties.