Kryžiaus kelias Didįjį penktadienį – po atviru dangumi

Didįjį penktadienį tūkstančiai Lietuvos tikinčiųjų prisiminti Kristaus kančią rinksis ne bažnyčiose, kaip įprasta, bet lauke, po atviru dangumi. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojai kviečiami Viešpaties kančią prisiminti masiškose procesijose miesto centre. Taip pat po atviru dangumi Kryžiaus kelias drieksis Panevėžio rajone, Berčiūnuose bei iš Ruklos į Jonavą.

Sostinėje Kryžiaus kelias tradiciškai prasidės Vilniaus Arkikatedroje bazilikoje 15 valandą. Eisena keliaus iki Trijų kryžių kalno.

Kaune tikintieji žingsniuos centrinėmis miesto gatvėmis – nuo Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios iki  Kauno Arkikatedros bazilikos. Procesijai vadovaus  arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Procesijos pradžia nuo Įgulos bažnyčios – 20 valandą.

Pirmą kartą Kryžiaus kelią centrinėmis miesto gatvėmis eis ir klaipėdiečiai. Didįjį penktadienį Klaipėdos gyventojus ganytojai kviečia susiburti 15 val. Kristaus Karaliaus bažnyčioje ir keliauti kartu link Marijos Taikos Karalienės bažnyčios.

Bene ilgiausias Lietuvoje einamas Kryžiaus kelias po atviru dangumi – nuo Ruklos iki Jonavos. Jis - beveik 10-ties kilometrų ilgio. Maldininkai eina jį beveik tris valandas. Šiemet bus dešimtasis, jubiliejinis kryžiaus nešimas. Kaip pasakojo Ruklos įgulos kapelionas, kunigas Arnoldas Valkauskas, nešti kryžiaus susirenka tiek jauni tvirti kariai iš Ruklos įgulos, tiek aštuoniasdešimtmečiai iš aplinkinių miestelių.

„Stebindavo eilę metų būtent pagyvenę žmonės, net aštuoniasdešimtmečiai labai ištvermingai moterys ir vyrai eidavo. Galvodavom, kad tik atlaikytų. Ir ačiū Dievui, viskas vyko sėkmingai, sklandžiai. Aišku, tas pats nusiteikimas, kad maldos dvasia, sveika tokia maldos dvasia einu, norėdamas susimąstyti, šiek tiek pabūti ir kartu, ir kita vertus individualioj tokioj tyloj, maldoj, šiek tiek pajausti tą kryžiaus kelio sunkumą, kita vertus lyg ir liudyti“, - sakė Ruklos įgulos kapelionas, kunigas Arnoldas Valkauskas.

Kryžiaus kelias – tai pamaldumo praktika, kai tikintieji apmąsto Kristaus kančią nuo jo patekimo pas Poncijų Pilotą iki palaidojimo.

Anot tradicijos, pirmoji Kryžiaus kelią Jeruzalės gatvėmis ėjo ir taip Viešpaties kančią prisiminė Švč. Mergelė Marija. Vėliau Kryžiaus kelio stotis eidavo į šv. Žemę atvykę maldininkai.

Kai į musulmonų užimtą Jeruzalę keliauti tapo pavojinga, pranciškonų rūpesčiu daugelyje bažnyčių įrengtas 14 stočių Kryžiaus kelias.

„Kaip su šventuoju Pranciškumi gimė prakartėlės, taip per tą pranciškonišką dvasingumą gimė Kryžiaus kelias. Pamatyti, prisiliesti artimai prie tokio Jėzaus žmogiško. Tai kažkaip atrado savo vietą bažnyčiose, o šiais laikais tas išėjimas į lauką. Ir domininkonai atsiliepė – Žemaičių Kalvarija. Pranciškonai įkūrė Kryžiaus kelią tokiam Beržore irgi Žemaitijoje, lauke. Ir jei tai žmones veda prie Dievo, prie Kristaus išganymo paslapčių išgyvenimo, tai manau, labai gerai“, - sakė brolis Algis iš Pranciškonų vienuolijos.

(Sigita Purytė)