Velykoms ruošiasi Šri Lankos ir Filipinų tikintieji

Visoje katalikų Bažnyčioje jau prasidėjo Didžioji Savaitė ir laukiama šv. Velykų. Katalikiška žinių agentūra „Asianews“, ruošianti pranešimus apie Azijos realijas, rašo apie pasirengimą Velykoms Šri Lankoje ir Filipinuose.

Šri Lankos katalikai Velykoms ruošiasi maldomis, piligrimystėmis ir dvasinėmis pratybomis. Mannaro vyskupijoje praėjusį penktadienį buvo surengtas piligriminis žygis į Parappukadantan šventovę. Žygyje dalyvavo per 4000 asmenų iš kelių parapijų. Piligriminė kelionė surengta pirmą kartą po trijų metų. Anksčiau tai buvo neįmanoma dėl Šri Lankos kariuomenės ir tamilų „tigrų“ sukilėlių kovų. Toje pat vyskupijoje savaitgalį buvo surengta kita piligriminė kelionė, skirta specialiai jaunimui. Apie 1300 jaunuolių ėjo į Madhu Dievo Motinos šventovę.

Kurunegala vyskupijoje buvo surengtas tradicinis Kryžiaus kelias, vadovaujant vietos vyskupui. Per Gavėnią buvo renkamos aukos, skirtos vyskupijos vargšams paremti. Taip pat ir šioje vyskupijoje buvo surengtos atskiros pamaldos, skirtos vyskupijos jaunimui, mokiniams ir studentams.

Didelėje Kolumbo arkivyskupijoje buvo surengta daug rekolekcijų, daugelyje parapijų tikintieji ėjo Kryžiaus kelią. Gavėnios metu buvo renkamos aukos vargšams. Priduriama „Asianews“ pranešime, jog rekolekcijose, Gavėnios apmąstymuose daug dėmesio skirta taikos ir susitaikymo temoms, kurių Šri Lankai, po neseniai pasibaigusio ilgamečio pilietinio karo, tikrai reikia.

Filipinai per Velykas dažnai patenka į televizorių ekranus dėl savanoriškų nusikryžiavimų, kurie, kaip primenama „Asianews“ pranešime, katalikų Bažnyčios Filipinuose visada buvo smerkiami. Tačiau pasauliui mažiau žinomas yra „Pabasa“ giesmės giedojimas šioje šalyje. „Pabasa“ viena vietine kalba reiškia „Kristaus kentėjimas“. „Pabasa“ yra XVII amžiaus ispanų misionierių sukurta giesmė, kurioje buvo sujungti bibliniai pasakojimai ir tuometinių Filipinų gyventojų naudojamos melodijos. Pirmą kartą „Pabasa“ giesmė užrašyta pačioje XVIII amžiaus pradžioje, 1704 metais. Nuo to laiko šių giesmių giedojimas, ypač Gavėnios laikotarpiu, artėjant Velykoms, tapo gilia ir plačiai filipiniečių katalikų tarpe paplitusia tradicija. Galima dar pridurti, kad senesniais laikais, kai didžioji dalis Filipinų liaudies dar nemokėjo skaityti ir rašyti, „Pabasa“ giedojimas pasitarnaudavo ne tik kaip asmeniškas pasiruošimas šv. Velykoms, ne tik kaip maldos būdas, bet ir kaip evangelinės Žinios perdavimas iš lūpų į lūpas. (rk)