Vatikano apaštališkoji biblioteka pradeda skaitmeninti rankraščius

Vatikano apaštališkoji biblioteka pradeda didelius rankraščių skaitmeninimo darbus ir dešimtys tūkstančių rankraščių bus prieinami skaitmeniniu formatu, rašoma trečiadienio numerio Šventojo Sosto dienraščio „L‘Osservatore Romano“ straipsnyje.

Straipsnio autorius, Vatikano apaštališkosios bibliotekos prefektas monsinjoras Cesare Pasini, pasakoja, jog apie 80 000 rankraščių, milijonai puslapių bus nuskenuoti ar nufotografuoti. Tai milžiniškas užmojis. Kai kurie rankraščiai yra labai seni, trapūs, todėl jų skenavimas bus lėtas ir kruopštus darbas. Numatoma projekto trukmė yra apie dešimt metų. Jo realizavimui reikės nuo 80 iki 120 darbuotojų. Jau dabar pradėtas fondų rinkimas, kad rankraščių skaitmeninimo projektas galėtų būti realizuotas.

Pasak monsinjoro Pasini, projektui pradėta ruoštis prieš dvejus metus. Įsigyti du aparatai, specialus skeneris ir speciali fotografavimo mašina, leidžiantys sukurti itin didelės raiškos skaitmeninius rankraščių atvaizdus.

Taip pat atliktas bandymas. Skaitmeniniu formatu paversti keliolika rankraščių, daugiau nei septyni tūkstančiai puslapių. Šis eksperimentas leido įvertinti ir geriau suprasti techninius skanavimo aspektus ir pasiruošti būsimiems darbams.

Vatikano apaštališkosios bibliotekos prefektas priduria, kad lygiagrečiai su skaitmeninimo procesu eina ir programinės įrangos diegimas. Norima sukurti gerą ir veiksmingą skaitmeninių manuskriptų paieškos programą, kuri labai praverstų istorikams ir kitų disciplinų ekspertams.

*

Vatikano apaštališkoji biblioteka per šimtmečius yra sukaupusi itin vertingų rankraščių ir kitų istorinių dokumentų kolekciją. Antai, jai priklauso seniausios turimos Homero ir Cicerono raštų kopijos. Nors yra išlikęs VIII amžiaus dokumentas, kuriame rašoma apie Romos Bažnyčios „bibliothecarius“, bibliotekininką Teofilatą, dirbusį popiežiaus Adriano pontifikato metu, dabartinės, modernios Vatikano apaštalinės bibliotekos, kaip nuolatos veikiančios institucijos šaknys siekia XIV amžių.

Įvairūs popiežiai, ypač nuo Renesanso epochos, skyrė nemažai dėmesio bibliotekos kolekcijų turtinimui ir naujų kaupimui. Pavyzdžiui, 1533 metų sudarytas visuotinis registras liudija, kad biblioteka turėjo virš 3000 vertingų rankraščių. Biblioteka buvo atvira to laiko eruditams, kurie atvykdavo į Romą studijuoti manuskriptus, kodeksus lotynų, graikų ir kitomis kalbomis.

XVI amžiaus pabaigoje, bibliotekos fondams sparčiai augant, nebepakako turimų patalpų, todėl popiežius Sikstas V nusprendė pastatyti naują pastatą, kuriame biblioteka veikia ir šiandien. (rk)