Sekmadienį popiežius meldėsi kartu su Romos liuteronais

Sekmadienio vakarą popiežius apsilankė Romos Evangelikų liuteronų parapijoje. Tai labai maža bendruomenė, turinti tik apie 350 narių, daugumoje Romoje gyvenančių Vokietijos piliečių. Bendruomenė buvo įkurta beveik prieš 130 metų. 1983 metai ją jau aplankė Garbingasis Dievo Tarnas popiežius Jonas Paulius II. 2008 metais minint ano vizito jubiliejų, buvo nuspręstas pakviesti ir popiežių Benediktą XVI. Antra sukaktis, kurią norėta pažymėti ir šiuo popiežiaus apsilankymu – tai pernai sukaukusios katalikų ir liuteronų bendros deklaracijos dėl nuteisinimo tikėjimu pasirašymo dešimtosios metinės.

Į Romos liuteronų bažnyčią atvykusį popiežių prie įėjimo pasveikino pastorius Jens-Martin Kruse ir bendruomenės vadovai. Paskui popiežius, jo palyda ir liuteronų bendruomenės nariai bažnyčioje dalyvavo ekumeninėse pamaldose, kurioms pasibaigus sekė susitikimas bendruomenės salėje.

Pamaldų metu homiliją pasakė pastorius Kruze. Pabaigoje žodį tarė ir popiežius, vokiečių kalba, be iš anksto parengto teksto, komentuodamas Evangelijos pagal Joną fragmentą apie einančio kentėti į Jeruzalę Kristaus pasakotą palygimą apie kviečio grūdą, kuri tik pats mirdamas duoda gausų vaisių. Žodžiai apie pareigą imti kryžių ant save pačių ir apie mirtį, mūsų ausims nemalonūs, - sakė popiežius. Tačiau jei pats Dievas sako, jog turime tam tikra prasme nekęsti savo gyvybės, tai tuo jis nori mums padėti suprasti, jog mes turime gyventi ne tik sau, kad gyventi reiškia ne tik imti, bet visų pirma duoti. O jei nemokame duoti, tai nemokame ir priimti kas mums duodama. Čia ir glūdi Kristaus mokinių nesantaikos nuodėmės esmė.

Krikščionių vienybės siekimas turi remtis visų pirma atsivėrimu Dievo malonei ir Kristaus sekimu; Kristaus nešančio kryžių sekimu. Kviečių grūdo likimas – tai meilės ir išganymo kelias, tai savęs išsižadėjimas aukos ir Kristaus sekimo kelyje. Tačiau vienybė neįmanoma tik žmonių pastangomis, - sakė popiežius. Turime pasitikėti Dievu, nes tik jis gali mus nuvesti į visišką vienybę. Vienybės sampratoje telpa taip pat bendruomenė – Kristaus sekimo keliu privalome eiti visi drauge. Buvimas krikščioniu, reiškia buvimą kartu su kitais tikinčiaisiais; taip pat ir vienybės keliu įmanoma eiti tik bendruomeniškai,- kalbėjo popiežius sekmadienio vakarą lankydamasis Romos evangelikų liuteronų parapijoje. (jm)