Burkina Faso ir Nigerio Respublikos vyskupai su Ad limina vizitu lankosi Romoje
Nuo šio pirmadienio iki kovo 22 dienos Romoje su Ad limina vizitu lankosi Burkina
Faso ir Nigerio Respublikos vyskupų konferencijos ganytojai. Burkina Fase gyvena beveik
14 milijonų gyventųjų, kurių dauguma išpažįsta islamą, o katalikybę išpažįsta beveik
penktadalis gyventojų. Tuo tarpu Nigerio Respublikoje iš 13 milijonų gyventųjų vos
20 tūkstančių yra katalikai, 90 % visų gyventojų yra musulmonai.
Į Burkina
Faso teritoriją pirmieji misionieriai atvyko tik 19 amžiaus pradžioje. 1901 metais
Baltųjų tėvų kongregacijai priklausantys misionieriai įsikūrė Uagadugu mieste, dabartinėje
Burkina Faso sostinėje. Praėjus dviems dešimtmečiams jau buvo įkurta Uagadugu Apaštalinis
vikariatas. Dar po dešimtmečio įkurta kunigų seminarija. O 1955 metais buvo suformuota
ir įkurta vietinė bažnytinė hierarchija. 1980 ir 1990 metais Burkina Fase katalikų
bendruomenę aplankė popiežius Jonas Paulius II.
Tuo tarpu į Nigerio Respublikos
teritoriją pirmieji misionieriai atvyko daug vėliau. Tik 1936 metais atvyko Afrikos
misionierių kongregacijos vienuoliai ir pradėjo evangelizuoti vietos gyventojus. 1942
metais buvo įkurta Niamėjaus Apaštalinė prefektūra, kuri 2001 metais tapo vyskupija,
o 2007 metais – arkivyskupija.
Tiek Burkina Fasas, tiek Nigerio Respublika
buvo Prancūzijos kolonijos ir tik 1960 metais tapo nepriklausomomis valstybėmis. Tačiau
tapusios nepriklausomomis valstybėmis buvo valdomos karinių diktatūrų, kurios keitė
viena kitą. Tik praėjusio amžiaus paskutinįjį dešimtmetį buvo pradėtas demokratizavimo
procesas.
Abi valstybės yra vienos iš neturtingiausių Afrikos žemyno valstybių.
Burkina Faso ekonomika remiasi nuolatinių sausrų niokojama žemdirbyste ir gyvulininkyste,
kai kurių tauriųjų metalų gavybą. Tuo tarpų Nigerio Respublika nors ir turi urano
bei kitų mineralinių iškasenų, į kurių gavybą užsienio kompanijos gausiai investuoja,
tačiau dauguma šalies žmonių gyvena absoliučiame skurde.
Šiandien Burkina Fase
katalikų Bažnyčia yra padalinta į tris arkivyskupijas bei devynias vyskupijas. Tuo
tarpų Bažnyčia Nigeryje turi tik vieną arkivyskupiją ir vieną vyskupiją.
Burkina
Faso ir Nigerio Respublikos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Seraphin
Francois Rouamba Vatikano radijui pasakojo apie dabartinę Bažnyčios situaciją. Arkivyskupas
Rouamba teigė, kad jau per pastarąjį dešimtmetį kiekvienais metais vien jo vyskupijoje
yra pakrikštijami penki tūkstančiai vaikų ir beveik tiek pat suaugusiųjų. Tačiau pažymėjo,
kad lieka didelė katalikų tikėjimo įtvirtinimo vietinėje kultūroje problema. Taigi,
visų pirma, reikia evangelizuoti kultūra. Kita svarbi problema – tai pašaukimų trūkumas.
Todėl būtina peržiūrėti katechetų vaidmenį ir jų statusą, nes kai kuriose vietovėse
jie yra vienintelė Bažnyčios išraiška. Burkina Faso sostinėje po pirmųjų keturių veiklos
metų teologinė mokykla paruošė pirmuosius pasauliečius pastoracinei veiklai. Arkivyskupas
taip pat paliudijo, kad šiuo metu šalyje tarp katalikų ir musulmonų yra geri santykiai.
Pavyzdžiui, dažnai net musulmonai verslininkai paremia parapijinių bažnyčių statymą.
Galiausiai Burkina Faso ir Nigerio Respublikos vyskupų konferencijos pirmininkas džiaugėsi,
kad popiežius Benediktas XVI 2007 metais paskyrė atskirą nuncijų ir nebepriklauso
nuo Dramblio Kaulo Kranto Respublikoje reziduojančio nuncijaus. (kl)