Pirmadienį prasideda ir truks visą savaitę Sudano vyskupų vizitas Ad limina

Sudanas – tai pati didžiausia Afrikos valstybė. Jos plotas – 2,5 milijono kvadratinių kilometrų (beveik keturiasdešimt kartų daugiau už Lietuvą); gyventojų skaičius – daugiau kaip 37 milijonai žmonių, priklausančių maždaug 50 skirtingų etinių grupių. Šiaurinėje dalyje gana kompaktiškai gyvena arabų kilmės islamo išpažinėjai; pietinės dalies gyventojai išpažįsta krikščionybę ir įvairias vietines tradicines animistines pagoniškas religijas. Islamo išpažinėjai sudaro maždaug 70 procentų šalies gyventojų; krikščionių yra apie 17 procentų, kurių dauguma yra katalikai.

Pirmieji Evangelijos skelbėjai į dabartinio Sudano teritoriją atvyko jau šeštame amžiuje. Tai buvo misionieriai iš Bizantijos, tarp jų ir monofizitai. Ilgainiui iš jų veiklos išsivystė vietinė krikščionių bendruomenė, pavaldi Aleksandrijos koptų patriarchatui. Įsigalėjus islamui, krikščionybė dabartinio Sudano teritorijoje tryliktojo amžiaus pabaigoje visiškai išnyko. Naujas bandymas evangelizuoti prasidėjo tik devynioliktojo amžiaus antroje pusėje. Šį kartą atvyko katalikai misionieriai iš Vakarų Europos. Ypač sėkminga buvo italo misionieriaus ir vėliau vyskupo Daniele Comboni bei jo įkurtos Afrikos misionierių tėvų komboniečių kongregacijos veikla. Misionierius ir vyskupas Daniele Comboni vėliau buvo paskalbtas palaimintuoju ir šventuoju.

Sudano katalikų Bažnyčios hierarchinės struktūros pamatai buvo padėti dar šaliai esant Didžiosios Britanijos kolonija, tačiau savarankiškos vyskupijos buvo sukurtos jau nepriklausomybės laikais. Iš musulmonų daugumos susidedanti nepriklausomo Sudano valdžia nebuvo palanki krikščionims. 1957 metais paskelbus Sudano nepriklausomybę buvo nacionalizuotos visos katalikiškos mokyklos, ligoninės ir prieglaudos, o visi misionieriai buvo išvaryti iš šalies. 1962 metais grąžinta katalikams veikimo laisvė, tačiau nuo 1964 iki 1969 vėl buvo kilusi persekiojimų banga. Nepalankūs krikščionims ir Bažnyčios augimui buvo ir vėlesnis dešimtmečiai, kai prasidėjo pilietinis karas. Nors karo priežastis buvo pietinio Sudano genčių nepriklausomybės siekimas, o taip pat ir bandymas perimti naftos telkinių kontrolę, nuo karo daug nukentėjo krikščionys. Buvo subombarduoti ištisi miestai su katedromis ir bažnyčiomis, žuvo daugybė pietinio Sudano gyventojų.

Dabartinė Sudano katalikų Bažnyčios hierarchinė administracinė struktūra buvo sukurta 1974 metais. Ją sudaro dvi bažnytinės provincijos: šiaurėje Chartumo arkivyskupija ir viena vyskupija; pietuose – Džubos arkivyskupija ir šešios vyskupijos. (jm)