Matteo Ricci – jėzuitų misionierius anapus laiko ir horizonto

Tęsiasi jubiliejiniai metai skirti jėzuito Matteo Ricci 400 metų mirties sukakčiai paminėti. Pirmadienį Vatikano radijuje vykusioje spaudos konferencijoje buvo pristatytos dvi konferencijos, kuriose bus apžvelgtas šio garsaus misionieriaus kultūrinis, teologinis ir mokslinis palikimas.

Pirmoji konferencija vyks kovo 2 dieną Grigaliaus universitete Romoje. Konferencijos tema – „Visame kame aš prisitaikiau prie jų. Tėvą Matteo Ricci suformavo kinai“. Pranešimus skaitys profesoriai iš Grigaliaus, Laterano, Liuveno, Taivano katalikiško universiteto „Fu Jen“ bei Švenčiausios Širdies universiteto Milane. Programoje numatyta panagrinėti Matteo Ricci laikų jėzuitų studijų ir formacijos ištakas, tikslus bei struktūrą, kaip jėzuitai rengė savo misionierius pastoraciniam darbui naujai atrastuose kraštuose – Lotynų Amerikoje bei Tolimuosiuose rytuose. Taip pat konferencijoje bus prisiminta tėvo Matteo misijų patirtis ir aptarta, kaip ją būtų galima pritaikyti šiandien skelbiant Evangeliją Kinijoje ir inkultūrizuojant tikėjimą. Matteo Ricci buvo pirmasis misionierius išmokęs kinų kalbą ir galėjęs rašyti literatūrine mokslininkų bei valdininkų kalba. Pirmasis jo veikalas skirtas kinams vadinosi „Apie draugystę“. Siekdamas užmegzti dialogą jėzuitas nagrinėjo draugystės temą remdamasis Konfucijaus filosofija.

Antroji konferencija pavadinta „Mokslas, protas ir tikėjimas. Tėvo Matteo Ricci genijus.“ Ji vyks 3 dienas nuo kovo 4 iki kovo 6 Mačeratoje, gimtajame jėzuito mieste. Dalyvaus mokslininkai iš viso pasaulio: iš Bostono, Niujorko, Milano, Liuveno, Romos Sapienzos universitetų bei iš Šventosios Dvasios studijų centro Honkonge. Diskusijos vyks trimis kryptimis: bus peržvelgtas istorinis Bažnyčios kontekstas ir tėvo Matteo išsilavinimas; kultūrinės priemonės ir būdai panaudoti užmegzti santykiui su kinais bei Evangelijos inkultūrizavimas Kinijos visuomenėje. Matteo Ricci įstojo į Jėzaus draugiją, kai Bažnyčia degė misionierišku uolumu neseniai pasibaigus Tridento susirinkimui. Tačiau misijos Lotynų Amerikoje labai skyrėsi nuo misijų rytų kraštuose. Indija, Japonija ir Kinija jau buvo civilizuoti kraštai su savo valstybinėmis struktūromis, kultūra, raštu, filosofija bei menu. Tėvas Matteo rašė savo laiškuose, kad Pekinas neturi ko pavydėti Florencijai, ano meto kultūros židiniui. Jėzuito pasirinktas dialogo per mokslą, filosofiją bei meną kelias pranoko laikmetį ir iki šiol stebina toliaregiškumu. Panašiai kaip pirmų amžių Bažnyčia perėmė graikų filosofijos sąvokas ir pritaikė jas siekdama racionaliai paaiškinti tikėjimą, taip ir Matteo Ricci studijavo Konfucijaus mokymą, budizmą bei taoizmą ir remdamasis kinams jau pažįstamais filosofiniais terminais pristatė jiems krikščionių tikėjimą. Jo apaštalavimas sėkmingai plito ne tik Kinijoje, bet ir aplinkiniuose kraštuose: Pekine sutikti korėjiečiai parnešė Evangeliją į Korėją ir šiandien tėvas Matteo laikomas Korėjos apaštalu.(mb)