2010-02-25 16:55:14

Rengiamasi Afrikos vyskupų asamblėjai


Vasario 27-ąją Ganos sostinėje Akroje susirinks Afrikos ir Madagaskaro vyskupų konferencijų simpoziumo nuolatinis komitetas, kuris posėdžiaus iki kovo 3 dienos. Komiteto darbų tikslas yra numatyti, kaip paruošti viso Afrikos kontinento vyskupų plenarinę sesiją, kuri bus sušaukta liepos pabaigoje ir kurioje bus kalbama apie Bažnyčios Afrikoje perspektyvas. Žinoma, šiose diskusijose bus atsižvelgiama į 2009 metų rudenį vykusio visuotinio Vyskupų Sinodo Afrikai pastabas.

Katalikiška žinių agentūra „Zenit“ kalbino kun. Aimable Musoni, salezietį iš Ruandos, Tikėjimo doktrinos ir Šventųjų skelbimo kongregacijų konsultantą, dalyvavusį taip pat Vyskupų Sinodo Afrikai darbuose.

Pasak saleziečio, pastarųjų keliolikos metų duomenys rodo, jog Bažnyčia Afrikoje auga ir stiprėja. 1994 metais, kai vyko Vyskupų Sinodas Afrikai, Afrikoje buvo per 104 milijonus katalikų, kurie sudarė beveik 15 procentų visų kontinento gyventojų. Šiandien jų yra per 164 milijonus, 17,5 procentų visų afrikiečių. Panašiai išaugo katechetų, pasišventusių asmenų, seminaristų skaičius. Buvo įsteigta daug mokyklų, atidaryta naujų ligoninių ir įvairios paskirties socialinių centrų. Radijo stočių skaičius per penkiolika metų išaugo nuo 15 iki 163.

Iš kitos pusės, geriau apmąstyti ir pačios Bažnyčios Afrikoje saviti bruožai. XV-XIX amžių misionieriai siekė, kad afrikiečiai perimtų jų pačių kultūrą, Afrikos kultūras vertindami įtariai. XX amžiuje tai buvo pavadinta „kultūriniu kolonializmu“. Bet jau seniai jį pakeitė inkultūracijos teologija, kuri apmąsto kaip Evangelijos žinia galėtų būti pritaikyta prie vietinių kultūrų, jas gerbiant ir jų elementus integruojant į bažnytines tradicijas. Afrikoje, pavyzdžiui, anot kunigo Musoni, yra itin ryškus ir išsiskiriantis šokio integravimas į bažnytinę liturgiją.

Tačiau vietinių kultūrinių tradicijų suderinimas su katalikybe nėra lengvas uždavinys. Pavyzdžiui, Afrikoje šeima ir vaikai yra itin svarbu. Linkėjimas kam nors mirti bevaikiui yra labai sunkus, tai linkėjimas tiesiog išnykti. Iš vienos pusės, šią Afrikoje šeimai ir gyvybei teikiamą svarbą galima susieti su katalikų Bažnyčios mokymu apie šeimą. Bet iš kitos pusės, būtent dėl vaikams teikiamos reikšmės Afrikoje yra sunku paaiškinti celibato prasmę ar skaistaus gyvenimo vertę. Dar kitu atveju, siekiu turėti daug vaikų yra pateisinama poligamija, kurioje moteris nėra vienodoje pozicijoje su vyru. Tad šeimos vertybė Afrikoje yra sudėtinga, turi daug aspektų ir ne visus juos galima suderinti su katalikiška doktrina. Panašiai yra ir su kitomis vertybėmis bei afrikietiškomis kultūrinėmis tradicijomis. Jų integravimas ir ištyrinimas ir toliau išlieka vienas iš Bažnyčios Afrikoje uždavinių. (rk)







All the contents on this site are copyrighted ©.