Šventosios Drobulės ekspozicijai užsiregistravo per milijoną žmonių
Turine balandžio 10 dieną prasidės vienas iš katalikų Bažnyčioje labiausiai laukiamų
2010 metų įvykių: Šventosios Drobulės ekspozicija. Šventąją Drobulę bus galima lankyti
kasdien iki Sekminių, 2010 metų gegužės 23 dienos. Turino katedroje vyksiančią ekspoziciją
trečiadienį spaudos konferencijoje Romoje pristatė Turino miesto ir arkivyskupijos
atstovai.
Turino miesto Drobulės komisijos pirmininkas Fiorenzo Alfieri spaudos
konferencijoje pranešė, kad lankytojų sąraše jau užsiregistravo daugiau kaip milijonas
žmonių. Iš viso laukiama apie 2 milijonų lankytojų. Tarp Šventosios Drobulės lankytojų
bus ir popiežius, kuris yra jos savininkas. Ją popiežius paveldėjo iš paskutiniojo
Italijos karaliaus, Umberto II, mirusio 1983 metais. Popiežius tada paskyrė Turino
ganytoją Šventosios Drobulės sergėtoju.
Popiežiaus Benedikto XVI piligrimystė
į Turiną ir Šventosios Drobulės aplankymas įvyks sekmadienį, gegužės 2 dieną.
Pasak
Turino arkivyskupijos komisijos Drobulės klausimams pirmininko, mons. Giuseppe Ghiberti,
būsima ekspozicija jau susilaukė net tik tarptautinio, bet ir tarpreliginio dėmesio.
Nors dauguma užsiregistravusiųjų yra iš Italijos, jis paminėjo, kad lankytojai atvyks
ir iš labai tolimų šalių, pav. iš Japonijos. Mons. Ghiberti taip pat atkreipė dėmesį
į didelį atgarsį Šventosios Drobulės ekspozicijai vidurio ir rytų Europoje, pažymėdamas,
kad yra laukiamos ortodoksų Bažnyčių delegacijos iš Rusijos, Rumunijos ir Graikijos.
Turino
arkivyskupijos atstovas tvirtino, kad Šventoji Drobulė yra iškalbi evangelizacinė
priemonė, kuri tačiau būna eksponuojama tik labai retomis progomis ir taikant labai
griežtus eksponavimo kriterijus, visiškai aptamsintoje patalpoje todėl, kad Šventojoje
Drobulėje esantis atvaizdas palaipsniui blunka. Jis ateityje gali tapti visai nematomu,
- tvirtino mons. Ghiberti.
Šventoji Drobulė yra 4,42 m. ilgio ir 1,12/13 m.
pločio lininis įkapių audeklas, dažnai vadinamas „Kristaus kančios ikona“ todėl, kad
jame įsispaudusio mirusio vyriškio su plakimo ir nukryžiavimo bei kitomis žaizdomis
atvaizdas primena Evangelijų pasakojimus apie Jėzaus patirtas kančias ir mirtį ant
kryžiaus bei palaidojimą Jeruzalėje.
Šventoji Drobulė nuo seniausių laikų
traukia žmonių dėmesį, o moderniaisiais laikais pradėti jos tyrimai iškėlė aibes neatsakytų
klausimų. Įvairių sričių mokslininkai ligi šiol nesugeba nustatyti, kokiu būdu audekle
atsirado mirusio žmogaus atvaizdas.
Labai didelį atgarsį visame pasaulyje sukėlė
žinia apie 1988 metais atliktų radioaktyviosios anglies C14 tyrimų išvadas. Pasak
jų, audeklas yra ne iš Kristaus laikų, o viduramžių. Kai kurie tyrinėtojai dabar tikina,
kad tuomet per tyrimą padarytos pakankamai rimtos klaidos neleidžia vienareikšmiškai
priimti tyrimo išvadų. Mat iš audeklo tyrimui paimti mėginiai galėjo būti „užkrėsti“
1532 metų gaisro, kai išsilydęs sidabras pradegino suvynioto audeklo kampą.
Kol
nėra tikslaus atsakymo, ar kada nors netolimoje ateityje bus pakartotas radioaktyviosios
anglies datavimo ar kiti tyrimai. Mons. Ghiberti pažymėjo, kad per pastaruosius 10
metų nebuvo daromi nauji moksliniai tyrimai. Po paskutinės ekspozicijos vykusio mokslininkų
simpoziumo išvados buvo perduotos Šventajam Sostui. Mons. Ghiberti neatmetė galimybės,
jog šio simpoziumo išvados ir siūlymai bus iš naujo apsvarstyti pasibaigus šių metų
ekspozicijai.
Turine labai kruopščiai prižiūrima ir saugojama Šventoji Drobulė
tradiciškai būdavo eksponuojama kas 25 metus. Įvairios pastaraisiais dešimtmečiais
pasitaikiusios progos nulėmė dažnesnį jos išstatymą. Viena iš jų buvo 1997 metų gaisras,
padaręs didelių nuostolių XVII amžiaus pabaigos Guarinio koplyčiai, pastatytai Turine
vien tik Šventosios Drobulės saugojimui. Po šio gaisro, sukėlusią rimtą grėsmę pačiai
Kristaus kančios relikvijai, kurią išgelbėjo greit atskubėję ugniagesiai, buvo nuspręsta
Šventajai Drobulei suteikti kur kas tinkamesnę ilgalaikę apsaugą. Ta pačia proga buvo
atlikti Šventosios Drobulės konservavimo darbai.
2002 metais nuo Šventosios
Drobulės buvo pašalintos 1532 metų gaisro žymės, nuimti vienuolių klarisių po gaisro
užsiūti lopai, nuimtas 1534 metais ant išorinės drobulės pusės prisiūtas olandiškas
pamušalas ir pritaikytas naujas. Ta pačia proga buvo pašalinti amžių bėgyje ant Šventosios
Drobulės susikaupę nešvarumai ir dulkės. Tą kartą apžiūrint audeklą buvo konstatuota,
kad nežymus rusvas atvaizdas yra tik vienoje jo pusėje, o antroje nėra atvaizdo, o
tik kraujo dėmės.
Šventoji Drobulė paskutinį kartą buvo viešai eksponuota
2000 metais. Tai buvo ilgiausias jos išstatymas, trukęs 72 dienas. Tuomet daugiau
kaip milijonas žmonių aplankė Turino katedroje nuo rugpjūčio 12 iki spalio 22 dienos
eksponuota Šventąją Drobulę.
Iškiliausias 1998 metų ekspozicijos piligrimas
buvo Garbingasis Dievo tarnas popiežius Jonas Paulius II. Jis buvo vienas iš 2 milijonų
400 tūkstančių maldininkų, per 57 dienas, nuo balandžio 18 iki birželio 14 d. aplankiusių
Šventąją Drobulę.
Jonas Paulius II meldėsi prie Šventosios Drobulės 1998 metų
gegužės 24 dieną per viešą ekspoziciją ir 1980 metų balandžio 13 dieną per privačią
ekspoziciją, kuri buvo surengta popiežiaus pirmojo pastoracinio vizito Turino arkivyskupijoje
proga.
Turino miesto ir arkivyskupijos informacija apie būsimą Šventosios Drobulės
išstatymą yra pateikta specialiame arkivyskupijos internetiniame puslapyje „sindone.org“.
Jame trimis kalbomis, itališkai, angliškai ir ispaniškai, galima užsiregistruoti lankymui,
pasirenkant ne tik dieną, bet ir valandą. Pasak organizatorių, patartina užsisakyti
lankymą šiokiadieniais, nes savaitgaliai jau beveik visai užimti. Paskaičiuojama,
kad piligrimai galės pabūti prie Šventosios Drobulės neilgai kaip 3/4 minutes.
Turino
miestas ir arkivyskupija Šventosios Drobulės ekspozicijos proga rengia įvairias kitas
parodas. Viena jų bus skirta Kristaus atvaizdui italų dailėje amžių bėgyje. Paroda
karališkuose rūmuose „Reggia di Venaria“ bus inauguruota balandžio 1 d.
Kai
popiežius Benediktas XVI įgaliojo Šventosios Drobulės sergėtoją, Turino arkivyskupą,
surengti naują viešą ekspoziciją 2010 metais, jis pažymėjo neabejojąs, kad tai bus
proga apmastyti slėpiningą Jėzaus veidą, kuris kreipiasi į žmonių širdis, kviečia
atpažinti jame Dievą, kuris „taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų,
kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jn 3,16).
(sk)