Popiežius susitiko su Rumunijos ir Moldovos vyskupais, baigiančiais vizitą Ad limina

Penktadienį popiežius atsisveikino su vizitą Ad limina užbaigiančiais Rumunijos vyskupais, vadovaujančiais lotynų ir graikų apeigų katalikų bendruomenėms. Kartu su Rumunijos vyskupais, į Romą atvyko ir Moldovos apaštališkasis administratorius, vadovaujantis labai mažai, vos 20 tūkstančių narių turinčiai vietinei Bažnyčiai.

Popiežius pirmiausia jiems padėkojo už uolią tarnystę, siekiant lotynų ir graikų katalikų bendruomenių atgimimo po dar neseniai pasibaigusių priespaudos dešimtmečių. Visa Bažnyčia yra pašaukta saugoti tikėjimą ir jį perduoti jaunajai kartai, tačiau atsakomybė už šios užduoties vykdymą gula visų pirma ant vyskupų pečių. Jūsų darbas nelengvas, - sakė popiežius, - jūsų turite pasiūlyti žmonėms krikščioniškos brandos kelią, turite padėti jaunimui ir suaugusiems išmanyti savo tikėjimo turinį, sąmoningai dalyvauti bendruomenių gyvenime ir liudyti tikėjimą visose kasdienio gyvenimo srityse. To siekiant reikia gerai supažindinti bendruomenių narius su Šventuoju Raštu, Bažnyčios katekizmu, Vatikano II Susirinkimo mokymu ir popiežių enciklikomis. Tai labai didelis ir atsakingas darbas, kurį vykdydami turite atsižvelgti į savo šalies visuomenės specifiką, į jos etninę sudėtį bei į skirtingų tradicijų suformuotą specifinę bažnytinę tapatybę. Tačiau labiau už viską reikia visuomet prieš akis turėti svarbiausią sielovadinės veiklos kriterijų – sielų išganymą.

Toliau savo kalboje pereidamas prie vyskupų svarbiausių bendradarbių ir pagalbininkų – kunigų deramo parengimo temos, popiežius priminė visoje Bažnyčioje švenčiamus Kunigų metus. Svarbiausias dalykas, kurį reikia čia atsiminti, - sakė popiežius, - yra sakramentinis vyskupų ir kunigų ryšys. Kunigai yra vyskupų bendradarbiai Viešpaties vynuogyne; jie yra vyskupams skirtos ganytojų misijos dalyviai. Sakramentinis bendrumas įpareigoja vyskupus palaikyti nuoširdžius broliškus ryšius su savo kunigija, taip pat rūpintis kunigų dvasiniu augimu, nuolatiniu teologinių ir pastoracinių žinių atnaujinimu, o taip pat ir būtinu materialiniu aprūpinimu.

Vyskupai atsakingi ir už pašaukimų sielovadą bei kandidatų į kunigus humanistinį, teologinį ir dvasinį lavinimą, o tuo pačiu ir už pavyzdingų ir kvalifikuotų seminaristų ugdytojų paregimą. Tai galioja ne tik diecezinės kunigijos, bet ir vienuolių formavimui.

Puikiai žinome, - tęsė popiežius, - kaip labai pašaukimai į kunigus ir vienuolius priklauso nuo religinės ir moralinės atmosferos krikščionių šeimose. Šiais laikais, sekuliarizuotoje ir pasimetusioje visuomenėje, nelengva būti tikrai krikščioniška šeima. Dar neseniai, krikščionių persekiojimų jūsų šalyse metais, tikinčios šeimos buvo tarsi tvirtovės, padėjusios žmonėms neprarasti krikščioniškos savivokos. Šiandien, deja, neretai ir krikščionių šeimų neaplenkia dabartinio meto negandos – alkoholizmas ir narkomanija, dvasinis nuosmukis, abortai ar su žmogaus kilnumu nesuderinami gimimų kontrolės metodai. Tai, savo ruožtu, byloja ir apie plačias sielovadinės veiklos galimybes, atsiveriančias prieš Bažnyčią. Drauge su visomis kitomis sielovadinio darbo sferomis, deramas dėmesys turi būti skirtas ir šeimų sielovadai bei sutuoktinių rengimui sąmoningai priimti santuokos sakramentą.

Krikščioniško liudijimo reikia visose gyvenimo srityse. Nors Rumunijoje ir Moldovoje katalikai sudaro tik mažumos bendruomenes, Bažnyčia ir jūsų šalyse savo specifiniu indėliu trokšta prisidėti prie teisingumo ir pažangos kūrimo, trokšta padėti kurti solidarią ir taikią visuomenę, atsparią sekuliarizmui. Čia popiežius atskirai paminėjo specifinę situaciją, būdingą ne tik Rumunijai su Moldova, bet ir kitoms Rytų Europos šalims – didelio masto emigraciją, kuri sujaukė visuomenės pusiausvyrą ir neretai iškėlė rimtai pavojų pagrindinės tradicinėms vertybėms.

Galiausiai, popiežiaus kalboje paliesta paskutinė tema buvo ekumenizmas ir krikščionių vienybės ugdymas specifinėmis Rumunijos ir Moldovos sąlygomis, kur katalikai sudaro tik palyginti nedideles bendruomenes, o krikščionių daugumą priklauso ortodoksų tradicijai. Šventasis Tėvas priminė prieš 11 metų vykusį savo pirmtako Garbingojo Dievo tarno Jono Pauliaus II vizitą Rumunijoje ir jo kelionės sužadintą ekumeninį entuziazmą. Krikščionių vienybės troškimas ir ateity tebūna stipresnis už skirtumus ir nesantaiką. Ortodoksų ir katalikų vienybė tekonsoliduoja jūsų šalių visuomenių vienybę ir tepadeda ugdyti visos Europos vienybę,- linkėjo popiežius. (jm)