Popiežius aukojo Mišias Lurdo Dievo Motinos šventės ir Pasaulinės ligonių dienos proga

Popiežius Benediktas XVI ketvirtadienio rytą Šv. Petro bazilikoje aukojo Lurdo Dievo Motinos šventės ir kartu minimos Pasaulinės ligonių dienos Mišias, kuriomis buvo taip pat pažymėtos dvi sukaktys – 26 metai nuo popiežiaus Jono Pauliaus II apaštališkojo laiško „Salvifici doloris“ paskelbimo ir 25 metai nuo motu proprio „Dolentium hominum“, kuriuo buvo įsteigta Popiežiškoji medicinos sielovados taryba. Ketvirtadienio rytą Šventojo Tėvo aukotose Mišiose, kartu su ligoniais ir jų slaugytojais, taip pat dalyvavo Romoje šiomis dienomis vykstančių Popiežiškosios medicinos sielovados tarybos jubiliejinių renginių dalyviai.

Evangelijos aprašydamos trumpą, bet intensyvią Jėzaus viešąją veiklą, - sakė popiežius, - visuomet pabrėžia, kad jis skelbė Žodį ir gydė ligonius, šitaip liudydamas priartėjusią Dievo Karalystę. Štai evangelistas Matas rašo: „Jėzus vaikščiojo po visą Galilėją, mokydamas sinagogose, skelbdamas karalystės Evangeliją ir gydydamas žmonėse visokias ligas bei negales“ (Mt 4,23). Dėl to Bažnyčia, kuriai skirta užduotis tęsi Kristaus misiją erdvėje ir laike, negali atsisakyti dviejų dalykų – evangelizavimo ir rūpinimosi kūno bei dvasios ligomis sergančiais žmonėmis. Dievas nori išgelbėti visą žmogų, dėl to Evangelija sveikatos grąžinimą supranta ne tik kaip kūno pagydymą, bet taip pat ir kaip nuodėmių atleidimą.

Šitokia Bažnyčios rūpinimosi viso žmogaus sveikta idėja prieš 25 metus įkvėpė ir Garbingojo Dievo Tarno Jono Pauliaus II sprendimą įkurti Popiežiškąją sveikatos apsaugos sielovados tarybą, - sakė popiežius ir šioje homilijos vietoje pasveikino Mišiose dalyvavusius Tarybos narius bei jos įkūrimo sukakčiai skirtų renginių dalyvius. Šventasis Tėvas šia proga taip pat pasveikino visur pasaulyje švenčiamos ligonių dienos renginių dalyvius, pirmiausia ligonius ir maldininkus, šia proga susirinkusius į didžiąsias Marijos šventoves – Lurdą, Fatimą, Čenstakavą.

Toliau homilijoje Šv. Tėvas komentavo ketvirtadienį švęstos Lurdo Dievo Motinos šventės liturgijos skaitiniuose siūlomas dvi pagrindines temas – Marijos vaidmenį žmogaus išganymo ir gydymo misijoje, išreikštą šlovinimo giesme Magnificat, ir apaštalo Jokūbo raginimą melstis už ligonius.

Minėdami apsireiškimus Lurde, minime Marijos motinišką rūpestį sergančiais žmonėmis, tad labai prasmingai šios šventės liturgijoje skamba Marijos giesmė, šlovinanti tuos didžius dalykus, kuriuos Dievas nuveikia žmonių istorijoje. Dievas sujaukia nusistovėjusiais žmonių hierarchijas ir nuolankieji bei silpnieji susilaukia Dievo gailestingumo. Magnificat tai giesmė ne tų, kuriems vėjas visą laiką pučia į bures, bet tų, kuriems nesvetimos gyvenimo dramos ir kurie visada pasitiki išganingu Dievo veikimu.

Jokūbo laiško ištraukoje girdėjome raginimą melstis už ligonius. „Kas nors pas jus serga? Tepasikviečia bažnyčios vyresniuosius, ir jie tesimeldžia už jį, patepdami aliejumi Viešpaties vardu. Tikėjimo malda išgelbės ligonį, ir Viešpats jį pakels, o jeigu jis būtų nusikaltęs, jam bus atleista“ (Jok 5,14-15). Čia akivaizdžiai matome, jog Kristaus misiją pasaulyje pratęsia Bažnyčia. Apaštalas ragina pasikviesti pas ligonį Bažnyčios vyresniuosius, tai yra kunigus, ir melsti, kad ligonio ir kartu su juos besimeldžiančių brolių tikėjimo dėka Kristus grąžintų sveikatą. Ypač dabartiniais Kunigų metais, - sakė popiežius, - svarbu pabrėžti šitą apaštalo nurodytą gydymo ir kunigystės ryšį. Tuo pačiu pabrėžiama ir sveikatos apsaugos sielovados svarba. Kai Dievo Žodis kalba apie gydymą, jis nedaro skirtumo tarp kūno ir sielos, bet kalba apie viso žmogaus pagydymą. Dėl to Bažnyčia nuo seno turi sukaupusią ir didžiulę sergančiųjų žmonių slaugymo bei gydomo patirtį, ir tuo pat metu rūpinasi dvasine žmogaus sveikata. Kristus gydo Bažnyčiai tarpininkaujant. (jm)