Popiežius paragino Dievo pašauktuosius dosniai atsiverti jo malonės veikimui

Šventasis Tėvas sekmadienio vidudienio maldos susirikime komentuodamas penktojo eilinio sekmadienio Mišių Dievo žodžio liturgijos skaitinius paminėjo dieviškojo pašaukimo temą.

Pranašas Izaijas triskart Šventojo Galybių Viešpaties akivaizdoje nesijuto galįs deramai atsiliepti į jo kvietimą. Tačiau po to, kai jam serafinas vizijoje panaikino kaltę ir nuvalė nuodėmę, pranašas atsiliepė „Štai aš, siusk mane“. Panašūs niuansai pastebimi stebuklingos žūklės pasakojime. Jėzaus paraginti apaštalai po nesėkmingos žūklės išmetė tinklus ir prigaudė gausybę žuvų. Tačiau Simonas Petras nepuolė Jėzui dėkoti už nepaprastą žūklę, o puldamas jam į kojas sakė: „Pasitrauk nuo manęs, Viešpatie, nes aš – nusidėjėlis“. Tada Jėzus jį padrąsino sakydamas: „Nebijok! Nuo šiol jau žmones žvejosi“. Taip pat ir apaštalas Paulius, prisimindamas savo, kaip Bažnyčios persekiotojo, praeitį, skelbiasi buvęs nevertas vadintis apaštalu, bet pripažįsta, kad jame esanti Dievo malonė nuveikė nuostabius darbus ir, nepaisant jo asmeninių trūkumų, pavedė uždavinį ir garbę skelbti Evangeliją.

Pasak popiežiaus, šie trys pavyzdžiai rodo, kad susitikimas su Dievu leidžia žmogui pripažinti savo menkumą ir trūkumus, ribas ir nuodėmes. Tačiau, nepaisant to, Dievas, būdamas kupinas gailestingumo ir atleidimo, perkeičia žmogaus gyvenimą ir jį kviečia sekti juo.

Taip pat popiežius Benediktas XVI sekmadienio vidudienio susitikime kvietė visus gavusius dieviškojo pašaukimo malonę kreipti mintis ne į savo asmeninius ribotumus, o pagal Izaijo, Petro ir Pauliaus nuolankų liudijimą ištikimai stebėti Viešpatį, atsiverti jo gailestingumui ir su džiaugsmu visą save pavesti jam.

„Žmogus mato, kas akimis matoma, o Viešpats žiūri į širdį“ (1 Sam 16,7) - ir vargšus bei silpnus, bet į jį tikinčius žmones padaro nepalenkiamais apaštalais ir išganymo skelbėjais, - kalbėjo Šv. Tėvas.

Popiežius paragino tikinčiuosius ypač per dabartiniu metu minimus Kunigų metus ypatingai melstis, kad Viešpats siųstų pakankamai darbininkų į savo pjūtį ir kad į pašaukimą atsiliepiantieji gebėtų tai daryti dosniai, pasitikėdami ne savo jėgomis, o atsiverdami Viešpaties malonės veikimui, kaip tai darė Izaijas, Petras ir Paulius.

*

Sekmadienį Italijos Bažnyčia 32 kartą minėjo nacionalinę Gyvybės dieną. Ja paminėdamas popiežius Benediktas XVI pažymėjo, kad žmogus nėra savo gyvenimo šeimininkas ir kad visi esame pašaukti sergėti ir gerbti gyvybę. Šventasis Tėvas paminėjo ekonomikos sunkmečio ypač spaudžiamus pačius silpniausius ir labiausiai pažeidžiamus visuomenės narius.

Esama padėtis verčia ne tik skatinti pilnutinę žmogaus plėtrą kaip būdą pašalinti nepriteklių ir įveikti sunkumus, bet ir prisiminti, kad žmogaus tikslas nėra materialinė gerovė, o pats Dievas ir kad todėl reikia ginti ir gerbti žmogaus egzistenciją kiekviename jos etape, nuo prasidėjimo iki natūralios pabaigos, - pažymėjo popiežius.

Šventasis Tėvas atsisveikino su sekmadienio „Viešpaties Angelo“ maldos susitikimo dalyviais priminimu, jog vasario 11 d. rytą Lurdo Marijos ir XVIII Pasaulinės ligonių dienos proga aukos Šv. Mišias ligoniams Šv. Petro bazilikoje. (sk)