Arkivyskupas OBrien: reikia laisvo nuo branduolinių ginklų pasaulio
Jungtinių Amerikos Valstijų Baltimorės arkivyskupas Edwin O’Brien vasario pradžioje
dalyvavo Paryžiuje vykusio judėjimo „Global Zero“ suvažiavime. Šis judėjimas, kuriam
priklauso tiek politinės, tiek civilinės, tiek religinės figūros, kovoja už branduolinio
ginklo atsisakymą pasaulyje.
Savo kalboje arkivyskupas O’Brien priminė katalikų
Bažnyčios mokymą apie branduolinį ginklą. Šis, pasak jo, nėra naujas. Dar Vatikano
II Susirinkimo tėvai suformulavo aiškią nuostatą į branduolinį karą. Jie pasmerkė
„totalinį karą“, kuriame būtų naudojami masinio naikinimo ginklai.
Vatikano
II susirinkimo Konstitucijoje apie Bažnyčią šiuolaikiniame pasaulyje „Gaudium et Spes“
rašoma, jog „Kiekvienas karo veiksmas, nešantis beatodairišką naikinimą ištisiems
miestams arba plačioms sritims drauge su jų gyventojais, yra nusikaltimas Dievui bei
pačiam žmogui ir turi būti griežtai ir nedvejojant pasmerktas“. Toliau konstitucijoje
priduriama, jog „ginklavimosi varžybos (...) nėra saugus kelias patvariai taikai išlaikyti,
ir iš to kylanti vadinamoji pusiausvyra nėra tikra ir teisinga taika“. Susirinkimui
tik visiškas nusiginklavimas, o ne varžybos ar jėgų pusiausvyra yra apsisaugojimo
nuo totalinio karo garantas.
Baltimorės arkivyskupas priminė, kad šios nuostatos
dėl branduolinio karo yra platesnio Bažnyčios moralinio mokymo dalis. Šio mokymo principai
yra „nežudyk“ ir Jėzaus žodžiai, jog jis atėjęs tam, kad kiekvienas turėtų gyvenimą,
apsčiai jo turėtų (Jn 10,10). Todėl Bažnyčia jau dešimtmečius pasisako prieš branduolinius
ginklus, o Šventasis Sostas, Jungtinėse Tautose visomis išgalėmis remia Branduolinių
ginklų neplatinimo sutartį ir jos įgyvendinimą.
Bažnyčios minties istorijoje
per šimtmečius buvo išplėtota „teisingo karo“ doktrina, kuria buvo siekta, jei jau
karo nepavyksta išvengti, kaip nors apriboti jo daromą žalą. Daug šios doktrinos nuostatų
yra perimta dabartinėje humanitarinėje teisėje. Pavyzdžiui, negalima naudoti jėgos
prieš tuos, kurie tiesiogiai nedalyvauja kariniame konflikte, prieš civilius. Kitas
principas sako, kad jėgos panaudojimas turi būti proporcingas.
Šių principų
šviesoje branduolinis karas yra smerktinas visais aspektais. Jis smogtų ypač civiliams,
be jokio proporcingumo. Galiausiai jame nebūtų laimėtojų, tik aukos, kaip pažymėjo
Benediktas XVI 2006 metų Pasaulinės taikos dienos žinioje.
Todėl geriausia
ir teisingiausia išeitis yra pasaulis be branduolinių ginklų, - reziumavo arkivyskupas
O’Brien, vis dėlto pridurdamas, kad ir tai nesukurtų visiško saugumo. Net jei būtų
atsikratyta branduolinių ginklų, tačiau išliktų žinojimas kaip jį pagaminti ir techninės
galimybės tai padaryti. Kad to būtų išvengta, reiktų stiprių priežiūros ir kontrolės
priemonių. (rk)