Arkivyskupas OBrien: reikia laisvo nuo branduolinių ginklų pasaulio

Jungtinių Amerikos Valstijų Baltimorės arkivyskupas Edwin O’Brien vasario pradžioje dalyvavo Paryžiuje vykusio judėjimo „Global Zero“ suvažiavime. Šis judėjimas, kuriam priklauso tiek politinės, tiek civilinės, tiek religinės figūros, kovoja už branduolinio ginklo atsisakymą pasaulyje.

Savo kalboje arkivyskupas O’Brien priminė katalikų Bažnyčios mokymą apie branduolinį ginklą. Šis, pasak jo, nėra naujas. Dar Vatikano II Susirinkimo tėvai suformulavo aiškią nuostatą į branduolinį karą. Jie pasmerkė „totalinį karą“, kuriame būtų naudojami masinio naikinimo ginklai.

Vatikano II susirinkimo Konstitucijoje apie Bažnyčią šiuolaikiniame pasaulyje „Gaudium et Spes“ rašoma, jog „Kiekvienas karo veiksmas, nešantis beatodairišką naikinimą ištisiems miestams arba plačioms sritims drauge su jų gyventojais, yra nusikaltimas Dievui bei pačiam žmogui ir turi būti griežtai ir nedvejojant pasmerktas“. Toliau konstitucijoje priduriama, jog „ginklavimosi varžybos (...) nėra saugus kelias patvariai taikai išlaikyti, ir iš to kylanti vadinamoji pusiausvyra nėra tikra ir teisinga taika“. Susirinkimui tik visiškas nusiginklavimas, o ne varžybos ar jėgų pusiausvyra yra apsisaugojimo nuo totalinio karo garantas.

Baltimorės arkivyskupas priminė, kad šios nuostatos dėl branduolinio karo yra platesnio Bažnyčios moralinio mokymo dalis. Šio mokymo principai yra „nežudyk“ ir Jėzaus žodžiai, jog jis atėjęs tam, kad kiekvienas turėtų gyvenimą, apsčiai jo turėtų (Jn 10,10). Todėl Bažnyčia jau dešimtmečius pasisako prieš branduolinius ginklus, o Šventasis Sostas, Jungtinėse Tautose visomis išgalėmis remia Branduolinių ginklų neplatinimo sutartį ir jos įgyvendinimą.

Bažnyčios minties istorijoje per šimtmečius buvo išplėtota „teisingo karo“ doktrina, kuria buvo siekta, jei jau karo nepavyksta išvengti, kaip nors apriboti jo daromą žalą. Daug šios doktrinos nuostatų yra perimta dabartinėje humanitarinėje teisėje. Pavyzdžiui, negalima naudoti jėgos prieš tuos, kurie tiesiogiai nedalyvauja kariniame konflikte, prieš civilius. Kitas principas sako, kad jėgos panaudojimas turi būti proporcingas.

Šių principų šviesoje branduolinis karas yra smerktinas visais aspektais. Jis smogtų ypač civiliams, be jokio proporcingumo. Galiausiai jame nebūtų laimėtojų, tik aukos, kaip pažymėjo Benediktas XVI 2006 metų Pasaulinės taikos dienos žinioje.

Todėl geriausia ir teisingiausia išeitis yra pasaulis be branduolinių ginklų, - reziumavo arkivyskupas O’Brien, vis dėlto pridurdamas, kad ir tai nesukurtų visiško saugumo. Net jei būtų atsikratyta branduolinių ginklų, tačiau išliktų žinojimas kaip jį pagaminti ir techninės galimybės tai padaryti. Kad to būtų išvengta, reiktų stiprių priežiūros ir kontrolės priemonių. (rk)