Vatikano miesto valstybės gubernatūra pranešė, jog ketina Filatelijos ir Numizmatikos
biuro iniciatyva padėti nuo žemės drebėjimo nukentėjusiems Haičio gyventojams. Tai
bus daroma išleidžiant papildomą laidą pašto ženklo, skirto Švč. Mergelės Marijos,
Malonių Motinos šventovės 1500 metų jubiliejui. Papildomos laidos tiražą sudarys 150,000
lakštų su 900,000 ženklų, kurių pavienė nominalinė 65 euro centų vertė bus padidinta
20 euro centų. Iniciatyvai skirto pašto ženklo nominalinė vertė išliks ta pati, t.y.
65 euro centai, nors pirkėjui kiekvienas atskiras ženklas kainuos 85 centus.
Visas
papildomo tiražo pelnas bus skirtas Haičio gyventojams. Tačiau kiek ši iniciatyva
galės duoti pelno ir kiek tikimasi surinkti lėšų Haičio gelbėjimo veiksmams? Jei
bus išparduoti visi papildomos laidos ženklai, galima manyti, jog bus surinkta maždaug
€ 150 000, - pranešama antradienį paskelbtame Vatikano miesto valstybės gubernatūros
komunikate.
*
Švč. Mergelės Marijos, Malonių Motinos, šventovė, dar
žinoma Mentorelos (it. Santuario della Mentorella) vardu, yra kalnuose už apie 40
km į pietryčius nuo Romos, prie aukščiausios Lacijaus regiono gyvenvietės, Guadagnolo,
esančios 1220 metrų aukštyje virš jūros lygio. Šventovę jau daugiau kaip 150 metų
prižiūri lenkai Rezurekcionistų kongregacijos vienuoliai. Šventovėje saugoma XII amžiaus
medinė Marijos, Malonės Motinos su kūdikiu statula.
Mentorella buvo popiežiaus
Jono Pauliaus II ypač pamėgta piligrimysčių vieta. Pirmasis jo, kaip naujo popiežiaus,
išvykimas už Romos miesto ribų buvo būtent į Mentorelos šventovę. Dar prieš išrinkimą
į Romos vyskupo sostą, kaip jaunas kunigas ir vyskupas, taip pat kardinolas, kelionių
į Romą metu jis mėgdavęs vienas pėsčiomis lipti iki prie kalno viršūnės esančios šventovės
ilgu ir stačiu kalnų takeliu, dabar oficialiai pramintu „Karolio Vojtylos takeliu“.
Taip pat dabartinis popiežius, Benediktas XVI, yra privačiai lankęsis Mentorelos šventovėje.
Šventovės
praeitį gaubia legendiniai ir istoriniai pasakojimai. Toje vietoje įvykęs Romos tribūno
šv. Eustachijaus atsivertimas, jo garbei imperatorius Konstantinas Didysis pastatęs
ir popiežius Silvestras I pašventinęs pirmąją šventajam dedikuotą šventovę. Šventovė
yra įtraukta į šv. Benedikto, Europos globėjo, kelio maršrutą, mat šv. Benediktas
dvejus metus gyveno greta šventovės esančioje kalnų grotoje. Paminėtinas ir šventovės
lietuviškas akcentas: joje esanti Šv. Kazimiero freska, papuošta Lietuvos ir Lenkijos
heraldiniais skydais. (sk)