Kardinolas Jurgis Radvila – krikščionių vienybės užtarėjas

Sausio 21 sukako vilniečio Jurgio Radvilos (1556–1600), pirmojo Lietuvos katalikų hierarcho ir Vilniaus vyskupo, pagerbto kardinolo titulu, mirties 410 metinės. Iš LDK didikų ir protestantų šeimos kilęs katalikų dvasininkas amžininkų ir istorikų prisimenamas kaip uolus ganytojas, dosnus vargšų rėmėjas ir reiklus katalikų reformos vykdytojas, vadintas “Bažnyčios kolona”, dėl žmoniškumo, meilės jausmų ir nepriekaištingo gyvenimo girtiniausias vyras, sustiprinęs Katalikų Bažnyčią visoje LDK, besibaigiant XVI amžiui tapęs viena ryškiausių bei įtakingiausių asmenybių Lietuvoje ir Lenkijoje.

Neabejotinai reikšmingas kardinolo Jurgio Radvilos ekumeninis indėlis, jo pastangos pagal laiko dvasią suvienyti krikščionis. Kardinolo biografai prisimena, jog „keletą metų Jurgis Radvila domėjosi galimybe atkurti katalikų ir stačiatikių Bažnyčių vienybę bent jau Lietuvos ir Lenkijos politinių sienų ribose, inicijavo abiejų konfesijų atstovų derybas ir tokiu būdu ryškiai prisidėjo prie 1596 m. Lietuvos Brastos bažnytinės unijos sudarymo“.

Radvila mirė Romoje po nelauktos ligos, eidamas 44 amžiaus metus. Tai įvyko trumpai po 1600 Šventųjų metų inauguravimo iškilmių. Kardinolas lydėjo popiežių Klemensą VIII Šv. Petro bazilikos šventųjų durų atidaryme, o mirties išvakarėse ligonį aplankė pats popiežius. Jurgio Radvilos laidotuvėms vadovavo jo studijų bičiulis ir vadovas, jėzuitas ir kardinolas, šv. Robertas Belarminas. Buvusio Vilniaus ir Krokuvos vyskupo Jurgio Radvilos žemiški palaikai ilsisi Romos „Il Gesù“ bažnyčioje, prie Švč. Širdies koplyčios slenksčio. (sk)