Galbūt 500 žmonių žuvo krikščionių ir musulmonų neramumuose Nigerijoje

Nigerijos Ibadan provincijos katalikų vyskupai griežtai pasmerkė pastarosiomis dienomis Džoso mieste vykusius gyventojų susirėmimus, pareikalavusius šimtų žmonių aukų. Ganytojai pakartotinai paprašė teisėsaugos pareigūnų veiksmingai kontroliuoti padėtį ir užtikrinti gyventojų saugumą. Vyskupai taip pat atmetė žiniasklaidos tvirtinimus, jog skaitlingų aukų pareikalavusias riaušes sukurstė religinė nesantaika tarp krikščionių ir musulmonų, kaip nepagrįstus spėliojimus.

Manoma, kad nuo praėjusį savaitgalį įsiplieskusių neramumų žuvo mažiausiai 300, o gal net keliais šimtais daugiau žmonių, nors Nigerijos policijos pranešimuose kalbama tik apie kelias dešimtis žuvusiųjų.

Misijų žinių agentūra MISNA praneša, kad riaušės privertė maždaug 18 tūkstančių Džoso gyventojų apleisti gyvenamuosius namus.

Džosą ištiko humanitarinė krizė, benamiams trūksta vandens ir maisto, - pareiškė misijų žinių agentūrai MISNA Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus organizacijos atstovė Nigerijoje Blessing Ejiofor, pasak kurios dar per anksti skelbti, kiek ištikrųjų žuvo žmonių. Mūsų pagrindinė užduotis, aprūpinti maistu ir geriamu vandeniu tūkstančius pabėgėlių, prisiglaudusių mokyklose, nuovadose, improvizuotose stovyklose, bažnyčiose ir mečetėse, - sakė atstovė. Jos manymu, daug smurto išgąsdintų žmonių netrukus galės sugrįžti į savo namus, kurių dauguma nenukentėjo per pastarųjų dienų veiksmus.

Situacija mieste stabilizavosi tik po to, kad į jį atvyko šešių kariuomenės dalinių kariai ir keli šimtai policijos pareigūnų. Tačiau dar aiškinamasi dėl priežasčių, kurios galėjo sukelti Džoso gyventojų riaušes. Žiniasklaidos pranešimus, esą konfliktą sukėlė religinės priežastys, atmetė tiek vietos arkivyskupas, tiek aukšto rango Nigerijos valdžios pareigūnas.

Pasak Džoso arkivyskupo Ignatius Ayau Kaigama, religinio konflikto Džose stereotipas, kokį linksta kurti žiniasklaida, neatitinka tikrovės. Pasak jo, vien todėl, kad Nigerija religiniu požiūriu yra beveik lygiomis pasidalijusi tarp musulmonų ir krikščionių, viską linkstama vertinti pagal gyventojų religiją. Todėl tam tikra žiniasklaida, pasakodama apie eilinį kivirčą turgavietėje tarp dviejų asmenų, būtinai įvardys religiją, kaip jų nesutarimo priežastį, - sakė Džoso arkivyskupas.

Pastarųjų dienų smurto proveržius nulėmė labiau etninės ir politinės priežastys nei religinės, - sakė katalikų ganytojas. Panašiai samprotavo ir Nigerijos Aukščiausiosios tarybos generalinis sekretorius islamo reikalams Lateef Adegbite, pasak kurio „konfesijos visai nesisijusios su tuo, kas įvyko Džose“, - pranešė misijų žinių agentūra „MISNA“.

Politiniai neramumai tame pačiame Džoso mieste nekartą praeityje pareikalavo skaitlingų žmonių aukų. Smurto proveržiai prasidėjo 1994 metais. Riaušės Džose 2001 metų rugsėjo pareikalavo tūkstančio žmonių gyvybes, 2004 metais septynių šimtų, 2008 – trijų šimtų. Pasak žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch“, Džose nuo 1999 metų žuvo iš viso 13,500 žmonių.

Ne tiek religija, kiek skurdas, negalėjimas įsigyti žemės, savanaudiška politika ir ekonomika, nedarbas, socialinė apatija ir ekonominių perspektyvų nebūvimas yra tikrosios dažnų smurto proveržių priežastys. Tik tuomet kai bus sprendžiamos jos, o ne neegzistuojanti etninė-religinė įtampa, bus galima išvengti naujų smurto proveržių pasikartojimo atvejų ateityje, - pareiškė misijų žinių agentūros „MISNA“ pašnekintas Nigerijoje besidarbuojantis misionierius. (sk)