Popiežius susitiko su Tikėjimo mokymo kongregacija
Penktadienį popiežius susitiko su Tikėjimo mokymo kongregacijos nariais, šiomis dienomis
susirinkusiais į kasmetinę plenarinę asamblėją.
Tikėjimo mokymo kongregacija
vykdo vienybės ugdymo pašaukimą, skirtą visų pirma Popiežiui, - sakė Benediktas XVI
ir iš šios perspektyvos apžvelgė svarbiausius per pastaruosius vienerius metus kongregacijos
nuveiktus darbus.
Bažnyčios vienybė, - pridūrė popiežius, - tai visų pirma
tikėjimo vienybė, kurią saugoti ir ginti yra įpareigotas Petro Įpėdinis. Šį uždavinį
jam skyrė Jėzus ir nuo šios tarnystės priklauso Bažnyčios vykdomos evangelizavimo
misijos sėkmė. Tad ir siekimas, kad visi krikščionys išpažintų tą patį tikėjimą yra
svarbiausias visų laikų Bažnyčios prioritetas.
Šia prasme, - sakė popiežius,
- tikiuosi, kad Tikėjimo mokymo kongregacija sugebės greit pašalinti visas problemas
dar trukdančias Šv. Pijaus X brolijos vienybei su Bažnyčia. Noriu taip pat pasidžiaugti
sėkmingomis pastangomis, kuriomis buvo siekiama buvusių anglikonų grupių integravimo
į Katalikių Bažnyčios gyvenimą. Šių grupių įsijungimas į Katalikų Bažnyčią, vadovaujantis
apaštališkosios konstitucijos Anglicanorum coetibus normomis nė kiek neprieštarauja
ekumeniniam judėjimui, o tik primena, kad svarbiausias ir galutinis ekumenizmo tikslas
yra visiška ir regima visų Kristaus mokinių vienybė.
Tarp svarbiausių pastaruoju
metu Tikėjimo mokymo kongregacijos nuveiktų darbų popiežius paminėjo ir 2008 metų
rudenį apskelbtą instrukciją Dignitas personae, skirtą kai kurioms bioetikos
problemoms. Šis dokumentas yra tąsa to paties Bažnyčios moralinio mokymą, kuriam buvo
skirta šios kongregacijos 1987 metais paskelbta instrukcija Donum vitae ir
1995 metais paskelta popiežiaus Jono Pauliaus II enciklika Evangelium vitae.
Pasisakydama
aktualiomis gyvybės pradėjimo ir jį liečiančių naujų terapijų temomis, pateikdama
moralinį genetinių technologijų ir biomedicininių tyrimų vertinimą, Bažnyčia vadovaujasi
protu ir tikėjimu. Tuo pačiu ji taip pat stengiasi išsklaidyti šiandienėje kultūroje
ganėtinai giliai įsišaknijusį klaidingą įsitikinimą, jog tikėjimas esąs laisvės ir
mokslo priešas, jog jame tariamai glūdintys prietarai tik kenkia objektyviam tikrovės
suvokimui. Tačiau, tikėjimas, iškeldamas tiesos vertę ir nesutikdamas, kad jos vietą
užimtų tik daugumos nuomonė, iš tiesų ir mokslui bei laisvei suteikia objektyvumo
kriterijų.
Tam tikri krikščioniškojo apreiškimo elementai padeda geriau suprasti
ir konkrečias bioetikos problemas. Juk šioje srityje labai svarbi iš tikėjimo išplaukianti
žmogaus gyvybės vertingumo vizija, žmogaus asmens socialumas, seksualumo svarba asmenų
artumo ir vienybės ugdymui, šeimos vaidmuo. Šitie dalykai, Dievo įrašyti žmogaus širdyje,
kartu nesunkiai atpažįstami ir natūralioje pasaulio sąrangoje. Prigimtinis įstatymas
nėra tikėjimo tiesa. Nors antra vertus, Kristaus atskleista tiesa apie žmogaus pašaukimą,
jį puikiai papildo ir plačiau paaiškina. Kiekvieno žmogaus širdyje įrašytas prigimtinis
įstatymas yra pats giliausias teisės pagrindas. Jis yra kiekvieno žmogaus sąžinėje.
Jo negali nepaisyti ir žmonių sambūvį reglamentuojantys įstatymai. (jm)