Kambodžos misionieriaus kelias iš Strasbūro iki Pnompenio vyskupo sosto

Kūčių dieną paskirtas naujasis Kambodžos sostinės Apaštališkojo vikaro koadjutorius praėjusį sekmadienį oficialiai prisistatė Pnompenio katalikų bendruomenei. Jau oficialiai pranešta, kad jis bus įšventintas vyskupu kovo 20 dieną. Keturiasdešimtuosius amžiaus metus einantis nominuotasis vyskupas Olivier Schmitthaeusler yra pašauktas pavaduoti Pnompenio Apaštališkąjį vikarą ir, kai tik popiežius atleis iš pareigų, užimti jo vietą. Koadjutorius, kaip abu ankstesni jo pirmtakai Pnompenyje, yra misijų šalyse, ypač Azijoje, plačiai žinomos, jau daugiau kaip tris šimtmečius veikiančios prancūzų kunigų misionierių draugijos (oficialus vardas: Užsienio misijų draugijos Paryžiuje), narys. Ir, kaip pirmtakai, yra kilęs iš Prancūzijos.

„Tarnauti Bažnyčiai Kambodžoje ir darbuotis dėl katalikų ir kambodiečių tapatybės sustiprinimo“ - taip kalbėjo pirmajame susitikime su maždaug trim šimtais Pnompenio Apaštališkojo vikariato vadovų ir atstovų būsimais jų ganytojas. Jis jiems kalbėjo apie troškimą siekti, kad visi, kurie sudaro Kambodžos bažnytinę bendruomenę „būti viena“, artimi visiems žmonėms, jautrūs jų džiaugsmams ir skausmams, ir tarnauti tikintiesiems stengiantis skatinti pašaukimų pastoraciją.

Olivier Schmitthaeusler kelias į Kambodžos sostinę prasidėjo Strasbūre, kur jis gimė 1970 metais. Atsiliepdamas į pašaukimą, devyniolikmetis įstojo į Strasbūro kunigų seminariją, paskui kurį laiką gilino mokslus Japonijoje ir dėstė prancūzų kalbą Osakos katalikų universitete. Jis buvo įšventintas kunigu 1998 metais Paryžiuje, kartu įstodamas į minėtąją kunigų misionierių draugiją. Ir tų pačių metų lapkričio mėnesį išvyko į Kambodžą.

Jau dvylika metų šioje šalyje tarnaujantis misionierius jaučiasi „kaip svetimšalis, giliai suleidęs šaknis šioje misijų šalyje“, kurios gyventojų absoliuti dauguma yra nekrikščionys ir galbūt net negirdėję Jėzaus vardo. Kambodžos katalikai, be kita ko, tėra lašas budistų jūroje tiesiogine prasme: 0,2 procento krašto gyventojų, kurių per 13 milijonų.

Nominuotasis Pnompenio koadjutorius, kun. Olivier Schmitthaeusler sostinės katalikų bendruomenei pažymėjo, jog priėmė išrinkimą vyskupu, „kad galėtų tarnauti su meile, Jėzaus vardu“. Jis ypač akcentavo pašaukimų svarbą, sakė, kad svarbiausiu būsimu uždaviniu laiko Pnompenio kunigų seminarijos veiklos sustiprinimą, tokiu būdu duodant naują impulsą krikščionių formavimui, bet ir dalijantis atsakomybe su pasauliečiais.

Kun. Schmitthaeusler pastaruosius trejus metus buvo Pnompenio generalinis vikaras. Ankščiau yra dirbęs Kampoto ir Takeo provincijų misijose, o nuo 2005 metų Tchomka Tien vietovėje, kurios krikščionių bendruomenę sudarė tik vienas vienintelis krikščionis! Šioje vietovėje misionieriui atsivėrė platūs evangelizavimo laukai tarp vietos gyventojų ryžių augintojų. Misionierius ėmė rūpintis jų poreikiais, padėdamas sukurti geresnes gyvenimo sąlygas, ypač vaikams ir jaunimui, sutvirtindamas porą metų prieš jo atvykimą įkurtas vietines mokyklas – pradžios, vidurinę ir amatų. Kitas kunigo pastangomis įgyvendintas artimo meilės darbo projektas yra 2006 metais Pnompenyje įsteigtas ir popiežiaus Jono Pauliaus II vardu pavadintas Gyvybės centras, kuriame gyvena šeimos, kurių nariai serga AIDS.

Pasak nominuotojo Kambodžos sostinės vyskupo, tautų evangelizavimo misija tai Evangelijos skelbimas, suteikiantis žmonėms individualią galimybę visaverčiai ir visapusiškai vystytis. Tai dalyvavimas žmonių gyvenime, siekiant suteikti jiems proga augti ir bręsti, atrasti gyvenimo kelią ir juo žengti.

Pnompenio Apaštališkasis vikariatas buvo įkurtas 1934 metais. Teritorijos plotas apima tiek, kiek pusė Lietuvos. Iš daugiau kaip 5 milijonų gyventojų, katalikų yra 13 tūkstančių, gyvenančių 5 parapijose, kuriose dirba 36 kunigai, 18 brolių vienuolių ir 64 vienuolės. Ligi šiol Pnompenio Apaštališkajam vikariatui vadovauja 74 metų vyskupas Emile Destombes, kuris ne tiek dėl amžiaus kiek dėl sveikatos rengiasi netrukus sulaukti užsitarnautos pensijos. (sk)