Popiežius Turkijos ambasadoriui: Katalikai tikisi didesnio šalies vyriausybės supratimo

Naujasis Turkijos ambasadorius prie Šventojo Sosto Kenan Gürsoy ketvirtadienį įteikė popiežiui skiriamuosius raštus. Priimdamas misiją pradedantį diplomatą, Benediktas XVI šia proga jam skirtoje kalboje apžvelgė dvišalius Šventojo Sosto ir Turkijos santykius bei tarptautinio gyvenimo panoramą ir Turkijos vietą joje, o taip pat paminėjo Turkijos katalikų bendruomenės nuo seno puoselėjamą norą turėti aiškiai juridiškai pabrėžtą statusą.

Popiežius priminė, jog Šventasis Sostas ir Turkija diplomatinius santykius palaiko jau penkis dešimtmečius ir kad prie jų užmezgimo daug prisidėjo popiežius Jonas XXIII – Angelo Giuseppe Roncalli 1935-1944 metais ėjęs Apaštališkojo delegato Turkijoje ir Graikijoje pareigas. Per pastaruosius penkis dešimtmečius po diplomatinių santykių užmezgimo nuolat brendo ir gilėjo abipusis supratimas ir pagarba. Tikiu, kad mūsų dvišaliai ryšiai dar labiau stiprės, - tvirtino popiežius.

Kalboje taip pat paminėtas popiežiaus vizitas Turkijoje 2006 metų pabaigoje ir ypatingai akcentuotas tąkart įvykęs jo susitikimas su patriarchu Baltramiejumi I, bylojantis apie Turkijoje saugomo krikščioniško paveldo indėlį į europietiškos civilizacijos kūrimą. Popiežius taip pat paminėjo neseniai švęstus apaštalo Pauliaus metus ir padėko Turkijos valdžiai už sudarytas sąlygas piligrimams lankyti Tautų apaštalo gyvenimo ir veiklos vietas.

Naujajam Turkijos ambasadoriui skirtoje popiežius Benedikto XVI kalboje paminėti ir katalikų santykiai su islamo išpažinėjais. Jie turi būti plėtojami vadovaujantis pagarba ir draugiškumu, reikia vieniems kitus geriau pažinti. Meldžiu Dievą, - sakoma popiežiaus kalboje, - kad tikinčiųjų tarpusavio supratimas ir pagarba, skatintų didesnį pasitikėjimą tarp žmonių ir tautų, ypač neramiuose ir susivaidijusiuose Artimuosiuose Rytuose.

Dalį kalbos skirdamas mažosios katalikų bendruomenės Turkijoje padėčiai, popiežius su dėkingumu pripažino, jog Turkijos įstatymai garantuoja katalikams religijos laisvę ir galimybes prisidėti prie bendro gėrio kūrimo, ypač karitatyvinės veiklos ir švietimo srityse. Tačiau kartu popiežius sakė, jog katalikai tikisi dar didesnio šalies vyriausybės supratimo ir pritarimo. Juridinio asmens statuso suteikimas katalikiškoms struktūroms ir organizacijoms dar labiau sustiprintų jų indėlį į visuomenės gyvenimą.

Paliesdamas geopolitinę situaciją ir Turkijos vaidmenį tarptautinės bendruomenės gyvenime, popiežius Turkiją pavadino tiltu tarp islamo pasaulio ir Vakarų. Šventasis Sostas aukštai vertina daugybę Turkijos tarptautinių iniciatyvų, visų pirmą tų, kuriomis siekiama taikos ir stabilumo Artimuosiuose Rytuose. Iš istorijos žinome, - sakoma popiežiaus kalboje, - jog teritorinius ginčus ir tautų nesutarimus įmanoma sėkmingai spręsti tik tuomet kai deramai atsižvelgiama į visų konflikto šalių siekius ir argumentus, kai aiškiai įvardijamos vienų kitiems padarytos skriaudos ir jos, jei įmanoma, atitaisomos. (jm)