Vienos arkivyskupas kardinolas Christoph Schoenborn naujuosius metus sutiko plačiai
pasaulyje pagarsėjusioje tariamų ar spėjamų, Bažnyčios nepatvirtintų, Švenčiausiosios
Mergelės Marijos apsireiškimų vietoje Medjugorje, dabartinėje Kroatijoje. Maldininkų
gausiai lankomoje vietoje kardinolas lankėsi nuo gruodžio 28-osios iki sausio 1-osios,
Naujųjų Metų išvakarių naktį šventovėje aukojo Mišias kartu su šimtu tuo pat metu
iš įvairių šalių atvykusių kunigų. Kardinolo Schoenborno apsilankymas Medjugorje
sulaukė gana griežta vietinio kroatų vyskupo kritikos. Kardinolo apsilankymą Bažnyčios
nepripažįstamoje šventoje Kroatijos Mostaro vyskupas Ratko Perič pavadino kenkimu
tikinčiųjų tarpusavio santarvei ir vyskupijos bendruomenės vienybei. Tarimai ar
spėjami Švenčiausiosios Mergelės Marijos apsireiškimai keletui vietos vaikų prasidėjo
1981 metais. Tuometinės Jugoslavijos vyskupai atliko keletą metų trukusį tyrimą ir
jo išvadas pateikė Šventojo Sosto Tikėjimo mokymo kongregacijai, kuri 1991 metais
paskelbė, jog Medjugorje neįžvelgta nieko antgamtiška, tačiau tuo pat metu Kongregacija
rekomendavo pasirūpinti į Medjugorje vis tiek keliaujančių maldininkų sielovada. Vienos
arkivyskupas yra pirmasis Romos Bažnyčios kardinolas aplankęs Medjugorje. Be to, kardinolas
Schoenbornas yra Tikėjimo mokymo kongregacijos narys, nors pastarąjį apslankymą Medjugorje
jis pats įsakmiai vadina privačiu apsilankymu. Grįžęs iš Medjugorje, Vienos arkivyskupijos
radijui „Radio Stephansdom“ duotame interviu kardinolas sakė, jog reikia ramiai nauju
žvilgsniu pažvelgti į Medjugorje reiškinį. Nepatvirtinti Marijos apsireiškimai davė
daugybę dvasinių vaisių visame pasaulyje. Tad nenuostabu, kad matydami vaisius norime
susipažinti ir su medžiu, kuris tuos gausius vaisius duoda. Pasak kardinolo, Medjugorje
sužadino daugybę pašaukimų į kunigus ir vienuolius, sukėlė didelę naują dvasingumo
bangą, nusiritusią per Europą ir už jos ribų. Medjugorje yra tapusi krikščioniško
gyvenimo, maldos, artimo meilės mokykla. Kardinolas sakė, jog neketina kritikuoti
1991 metais paskelbtų išvadų. Jos yra išmintingos ir jų reikia laikytis. Bažnyčiai
Medjugorje klausimas vis dar yra atviras ir dėl to ji savo autoritetu nepatvirtina
apsireiškimų tikrumo ir neragina tikinčiųjų ten keliauti. Bet antra vertus, tos pačios
išvados taip pat kalba apie būtinumą suteikti piligrimams sielovadinę globą. O piligrimų
į Medjugorje iš tiesų labai daug keliauja, kasmet maždaug po du milijonus. Kasdien
tūkstančiai žmonių, atvykę į Medjugorje kalba Rožinį ir Psalmes, adoruoja Švenčiausiąjį
Sakramentą, eina Kryžiaus kelią. Nors ir Bažnyčios dar nepripažinti, Medjugorje
apsireiškimai turi tuos pačius požymius kaip kiti pripažintieji apsireiškimai. Kardinolas
Schoenbornas taip pat atkreipė dėmesį į dar vieną gana svarbų dalyką – nuo pat pradžių
Medjugorje Marija vadinama Taikos Karaliene. Marija ragino atsiversti ir susitaikyti
kai artėjo baisus Balkanų karas. Susitaikinimas su Dievu ir susitaikinimas su žmonėmis
vienas be kito neįmanomi,- toks yra vienas pagrindinių Medjugorje žinios elementų.
Pasak kardinolo Schoenborno ši žinia verta didesnio Bažnyčios dėmesio. (jm)