Paskelbtas Jeruzalės Lotynų patriarcho kalėdinis laiškas
Jeruzalės lotynų apeigų patriarchas Fouad Twal paskelbė tradicinį Kalėdinį laišką.
Patriarchas sveikina visus Šventosios Žemės gyventojus: izraeliečius ir palestiniečius,
krikščionis, musulmonus, žydus ir drūzus, taip pat ir už Šventosios Žemės ribų – Jordanijoje
ir Kipre gyvenančius katalikus, kurie irgi priklauso Jeruzalės katalikų vyskupijai.
Jėzaus Kristaus gimimo šventė visus kviečia medituoti fundamentalias taikos, vilties,
meilės, dosnumo, dėmesingumo kitiems, svetingumo, užuojautos ir žmogaus asmens orumo
vertybes.
Apžvelgdamas dabartinio nelengvo Šventosios Žemės gyvenimo panoramą
arkivyskupas Fouad Twal konstatuoja, jog nepaisant visų pastangų, kurios buvo pastaruoju
metu dedamos vardan taikos, nieko konkretaus nesugebėta laimėti. Palestiniečiai vis
dar neturi savo valstybės, gyvena okupacijos sąlygomis izoliuoti nuo laisvojo pasaulio,
slegiami nedarbo ir skurdo, tarpusavy susiskaldę. Jeruzalės miesto statusas vis dar
iki galo neapibrėžtas. Taip pat ir izraeliečiai gyvena įbauginti ir baimė neleidžia
jiems imtis drąsių sprendimų. Vis dėlto, - rašo patriarchas, - žmonių viltis dar nemirusi,
su pasitikėjimu žiūrima kad ir į pačius mažiausius poslinkius, galinčius priartinti
taiką. Šventosios Žemės gyventojų viltį palaiko Izraelio valdžios įsipareigojimas
nekurti naujų kolonijų palestiniečių žemėse ir jį lydintis sprendimas panaikinti kelio
blokadas palestiniečių teritorijoje Jordano upės vakariniame krante. Tačiau labiau
už viską džiugina ir palaiko gyvą viltį tarptautinės bendruomenės solidarumas. Šia
prasme pats svarbiausias besibaigiančių metų momentas buvo popiežiaus Benedikto XVI
vizitas, kuris kartu su dėmesiu paties Šventojo Tėvo kelionei, paskatino didesnį tarptautinės
bendruomenės domėjimąsi ir Šventosios Žemės gyventųjų sunkiu kasdieniu gyvenimu. Patriarcho
kalėdiniame laiške paminėti tokie labai konkretūs popiežiaus vizito rezultatai kaip
piligrimų, lankančių Šventąją Žemę pagausėjimas, naujos pediatrinės ligoninės Betliejuje
atidarymas, padėtas kertinis akmuo katalikų universitetui Jordanijoje. Patriarchas
taip pat mini ir kitus du jau po Šventojo Tėvo kelionės įvykusius svarbius dalykus:
popiežiaus sprendimą sušaukti Artimųjų Rytų vyskupų Sinodą ir pirmosios palestinietės
vienuolės beatifikaciją.
Linkėdamas taikos ir susitaikinimo visiems Šventosios
Žemės gyventojams, patriarchas savo laišką baigia cituodamas pranašą Izaiją: „Ateikite,
kopkime į Viešpaties kalną, kad jis pamokytų mus savo kelių, kad mes eitume jo takais...
Jis išspręs ginčus tarp tautų, daugelio žmonių bylas; jie perkals savo kalavijus į
arklus, o ietis – į geneklį medžiams genėti. Viena tauta nebekels kalavijo prieš kitą,
nebebus mokomasi kariauti“. (2,2-5).