Irakas. Vyskupas kviečia krikščionis Kalėdas švęsti tyliai

Chaldėjų apeigų katalikų vyskupas Iman al Banna, reziduojantis Basros mieste, esančiame už 450 kilometrų į pietus nuo Bagdado, pakvietė savo vyskupijos tikinčiuosius Kalėdas švęsti tyliai. Dėl dviejų motyvų: viena vertus, dėl bendro nesaugaus klimato, antra vertus, dėlto, kad šiais metais Kalėdos beveik sutampa su svarbia musulmonams šiitams Ašuros švente, turinčia gedulingą pobūdį. Vyskupas patarė nerengti viešų džiaugsmingų akcijų, apsiriboti šv. Mišiomis bažnyčiose ir švente uždarame šeimos rate.

Prieš kelias dienas Romoje su popiežiumi Benediktu XVI susitikti atvykęs ir katalikų žinių agentūros „Fides“ kalbintas Bagdado chaldėjų vyskupas augziliaras Shlemon Warduni paprašė, kaip ir daugybę kartų anksčiau, nepamiršti ir nepalikti krikščionių Irake. Čia vyrauja bendras nesaugumas, krikščionių bendruomenės drastiškai sumažėjo dėl pabėgėlių srauto. Kadangi jos ir taip nedidelės, trečdalio ar net pusės bendruomenės narių praradimas yra labai didelis smūgis. Prie to reikia pridėti bevaldystę, tiksliau sakant, įvairių grupuočių tarpusavio kovą, pavojingą civiliams, ekonominio gyvenimą sustojimą, nulėmusi skurdą ir bedarbystę, nekalbant apie švietimo ir sveikatos apsaugos sistemų blogą veikimą. Tai iš tiesų didelė tragedija, visiems irakiečiams, ne tik krikščionims.

Bagdado vyskupas augziliaras taip pat priminė keletą specialiai prieš krikščionis nukreiptų nesenų išpuolių. Gruodžio pradžioje Mosule sprogdintos trys bažnyčios, o Bagdade prieš trejetą mėnesių autobomba prie bažnyčios užmušė du jaunuolius ir sužeidė kelias dešimtis žmonių. Ramybė, atrodo, tapo tik pauze tarp dviejų sprogdinimų. Pasak ganytojo, negalima teigti, jog vykdomas „etinis valymas“ prieš krikščionis, tačiau gana aišku, jog kažkas vykdo bendrą bauginimo planą. Deja, Irako silpna valdžia ir teisėsauga neturi valios ir galimybių atskleisti kas. Vyskupas taip pat nerimavo, kad Kalėdos kažkam pasirodys tinkamu pretekstu ir proga naujiems išpuoliams.

Pasak vyskupo Warduni, krikščionys Irake nesiekia privilegijų. Jų bendruomenės šioje žemėje įsikūrė šimtus metų prieš gimstant islamui. Ši žemė yra jų gimtinė, jie jaučiasi tikrais Irako piliečiais ir nori tų pačių teisių bei pareigų, kurios tenka bet kuriam kitam piliečiui. (rk)