Popiežius Benediktas XVI priėmė aštuonių ambasadorių skiriamuosius raštus

Ketvirtadienį popiežius Benediktas XVI priėmė aštuonių šalių ambasadorius, kurie jam įteikė skiriamuosius raštus ir oficialiai pradėjo eiti savo pareigas prie Šventojo Sosto. Šventasis Tėvas priėmė Ugandos, Sudano, Kenijos, Kazachstano, Bangladešo, Suomijos, Latvijos ir Danijos ambasadorius. Visiems jiems popiežius pasakė bendrą sveikinimo kalbą, tačiau kiekvienam atskirai įteikė po raštą, kuriame konkrečiau apsvarstomi sąlyčio taškai tarp Šventojo Sosto ir kiekvieno ambasadoriaus atstovaujamo krašto.

Bendrojoje kalboje popiežius sveikino diplomatus su jų tarnybos prie Šventojo Sosto pradžia, perduodamas linkėjimus jų valstybių vadovams, žmonėms ir, žinoma, katalikų bendruomenėms.

Likusioje kalboje Šventasis Tėvas nemažai dėmesio skyrė taikos temai. Pirmiausia Benediktas XVI pažymėjo, jog reikia atnaujinti santykį tarp žmogaus ir jo aplinkos. Šio santykio degradacija, vedanti prie aplinkos degradavimo dėl žmogaus veiklos, kelia tiesioginį pavojų tiek pačiam žmogui, tiek taikai tarp tautų. Nors popiežius tiesiogiai neužsiminė, tačiau ši pastaba siejasi su šiomis dienomis Danijos sostinėje vykstančia tarptautine konferencija dėl klimato, kurioje, deja, valstybės nesugeba susitarti dėl priemonių, kurios padarytų pasaulį švaresniu.

Tad neatsitiktinai popiežius toliau savo kalboje per ambasadorius kreipėsi į jų šalių vyriausybes, prašydamas kūrinijos saugojimui palankių sprendimų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu.

Vargu ar šie sprendimai gali neliesti visuomenių gyvenimo, energijos ir išteklių naudojimo būdo. Dabartinis vystymosi modelis turi būti reformuotas, atnaujintas. Bažnyčia siūlo, kad ši gili reforma remtųsi integralaus žmogaus asmens vystymosi sąvoka. Integralus žmogaus vystymasis nėra neribotame vartojime ir gėrybių kaupime, kuris siūlomas kaip idealas masėms, nors iš tikro rezervuotas tik nedideliam skaičiui žmonių. Šiame kontekste ne tik religijos turi priminti žmogaus ir dvasios pirmumą, bet ir valstybės, kurios per savo politiką naujai įvertintų socialinius ryšius bei padrąsintų piliečius ieškoti ir dvasinių gėrių.

Tęsdamas savo apmąstymą apie taiką, popiežius Benediktas XVI priminė savo kelionės į Artimuosius Rytus praėjusį pavasarį metu daug kartų išsakytą mintį, kad būtent religijos galėtų tapti nauju atsispyrimo tašku taikai. Pernelyg dažnai ir pernelyg greitai tvirtinama, kad religija yra konflikto veiksnys. Šventojo Tėvo įsitikinimu, ji gali tapti veiksmingu taikos faktoriumi.

Anot jo, žmonija trokšta taikos, jei įmanoma, visuotinės taikos. Reikia jos siekti neutopiškai ir be manipuliacijų. Žinome, kad taikai reikia politinių ir ekonominių, kultūrinių ir dvasinių sąlygų. Taikus sambūvis tarp skirtingų religinių tradicijų tautose kartais yra sunkus. Šis sambūvis yra daugiau ne politinė, o religinė problema, kuri kyla kiekvienai religinei tradicijai iš vidaus. Kiekvienas tikintysis yra kviečiamas klausti Dievo apie kiekvieną žmogišką situaciją.

Benedikto XVI įsitikinimu, tikėjimas į Dievą, į žmogaus - kiekvieno žmogaus, nepriklausomai nuo religinių ar politinių įsitikinimų, socialinio statuso – kūrėją, padeda gerbti kiekvieną asmenį, kaip vienintelį ir kaip skirtingą. Dievui nėra žmonių kategorijų, žemesnių ar aukštesnių. Kiekvienas yra sukurtas tam, kad gyventų, šeimoje ir visuomenėje, broliškoje harmonijoje. Žvelgiant tokioje perspektyvoje tikėjimo žmonėms, kaip ir geros valios žmonėms, žmogiškų konfliktų ir delikačių religinių santykių sprendimas yra gerumo ir išminties kupina žmogiška tvarka, plaukianti iš Dievo.

Nelengva politiniam ir ekonominiam pasauliui suteikti žmogui pirmąją vietą. Dar sudėtingiau pripažinti religinio fenomeno svarbą bei būtinybę. Tačiau, Benedikto XVI įsitikinimu, taip trokštama taika gali gimti tik iš asmenų individualių pastangų, atradus tikrąją Dievo prigimtį, sujungtų su civilinių ir religinių bendruomenių vadovų pastangomis, gerbiant kiekvieno orumą ir tikėjimą, pripažįstant kilnų religijos vaidmenį asmenų gyvenime. Reikia globalios tiek religinės, tiek pasaulietinės sferos peržiūros, kuri atvertų naują pradžią visuotinei taikai, - reziumavo savo mintis popiežius Benediktas XVI.

*

Kaip minėta, vienas iš Šventojo Tėvo priimtų diplomatų buvo mūsų kaimynės Latvijos atstovas, Einars Samanis. Jam įteiktame popiežiaus rašte prisimenamas „Baltijos kelias“, kai Latvija, kartu su Lietuva ir Estija, parodė troškimą pilnai grįžti į Europą. Tas istorinis gestas buvo pasitikėjimas laisvės, tiesos, teisingumo ir solidarumo vertybėmis, ant kurių, remiantis krikščioniška tradicija, yra pastatyta Europos kultūra. Rašte taip pat išreiškiamas linkėjimas ir viltis, kad Latvijos žmonės ir šalies lyderiai ras veiksmingų, bet taip pat ir teisingų būdų įveikti dabartinę rimtą ekonominę krizę, gimdančią skurdą ir bedarbystę. (rk)