Oficialiai pripažintos popiežiaus Jono Pauliaus II herojiškos dorybės

Garbingasis Dievo Tarnas Jonas Paulius II ir Garbingasis Dievo Tarnas Pijus XII - taip nuo dabar galima kreiptis į šiuodu popiežius, kurių šventumo kanoninių bylų sprendimas įžengė į naują etapą, leidžiantį pramatyti jų galbūt netolimą beatifikaciją. Popiežius Benediktas XVI pasirašė juodviejų ir kitų Dievo tarnų bylų dekretus, kuriais Šventųjų skelbimo kongregaciją pripažino jų herojiškas dorybes.

Lenkas popiežius, iš Krokuvos arkivyskupijos kilęs Karolis Vojtyla, gimė 1920 metų gegužės 18 dieną ir, po išrinkimo į Apaštalų Sostą 1978 metų spalio 16 dieną pasivadinęs Jonu Pauliumi II, popiežiavo daugiau kaip 26 metus ir mirė Romoje 2005 metų balandžio 2 dieną.

Dar daug žmonių visame pasaulyje puoselėja gyvą šio popiežiaus prisiminimą, mena jo pasiaukojančią veiklą Bažnyčiai ir žmonijai, keliones po pasaulį, kvietimą „nebijoti plačiai atverti duris Kristui“ ir visą jo istorinį pontifikatą. Daugelis atsimena Bažnyčios naujųjų laikų istorijoje precedento neturėjusį atvejį, kai popiežiaus laidotuvėms Romos miestą užplūdusi neregėta žmonių minia balsiai prašė jį tuoj pat skelbti šventuoju. Tiesa, jo įpėdinis, dabartinis popiežius Benediktas XVI, išimties tvarka pagreitino Jono Pauliaus II šventumo bylos pradžios procedūrą, tačiau nuo tada šios bylos eiga sprendžiama pagal eilinę procedūrą Šventųjų skelbimo kongregacijoje.

Apie šios kanoninės bylos tolesnę eigą esama įvairių spėliojimų, ypač Lenkijoje, kurios tikintieji meldžiasi ir tikisi galėsią su visa Bažnyčia greitai sulaukti Jono Pauliaus II iškėlimo į Altorių garbę, gal būt net kada nors ateinančiais metais. Žinoma, bylos tempus diktuoja jos eigoje iškylančios naujienos, o vienintelė beatifikaciją nulemianti naujiena tegali būti viena - kaip sakė šeštadienį popiežius Benediktas XVI: „kokia nors nepaprasta Dievo per ištikimą tarną suteikta malonė, stebuklas“. Būtent tai ir bus šioje byloje sekantis Šventųjų skelbimo kongregacijos uždavinys: esant stebuklui patikrinti jo tikrumą. Tuomet būtų atvertas keliui beatifikacijai.

Tokiame pat bylos sprendimo tarpsnyje atsidūrė ir Garbingojo Dievo Tarno popiežiaus Pijaus XII kanoninė byla. Popiežius Benediktas XVI šeštadienį padėjo savo parašą ir po ankstesnio savo pirmtako popiežiaus Pijaus XII bylos dokumentu, užbaigdamas daug priešiškumo šio popiežiaus atžvilgiu sukėlusias kontroversijas dėl jo šventumo byloje įvardytų herojiškų dorybių pripažinimo.

Pijus XII – Eugenio Pacelli, gimė Romoje 1876 metų kovo 2 dieną, po išrinkimo į apaštalo Petro sostą Antrojo pasaulio karo išvakarėse, 1939 metų kovo 2 dieną, popiežiavo nepilnus du dešimtmečius ir mirė Castelgandolfe 1958 metų spalio 9 dieną.

Neseniai Romoje surengtas tarptautinis kongresas apie Eugenijaus Pacelli gyvenimą ir įvairiausius jo pontifikato aspektus, patvirtino kai kurių istorikų nusistatymą, jog būtent šio popiežiaus veikla nurodė kelią Bažnyčios atsinaujinimui, kurį popiežiaus Benedikto XVI žodžiais, tęstinumo hermeneutikoje įgyvendino pal. Jono XXIII sušauktas ir Dievo Tarno Pauliaus VI užbaigtas Vatikano II Susirinkimas. Tame pačiame kongrese, kaip ir kituose istorikų suvažiavimuose, buvo išsklaidytos abejonės dėl popiežiui Pacelli metamų kaltinimų tylėjimu arba neveikimu ir patvirtintos istorinės žinios, jog Pijus XII tiesiogiai ir netiesiogiai išgelbėjo daug Europos žydų.

Šeštadienį popiežius Benediktas XVI iš viso pasirašė 21 Šventųjų skelbimo kongregacijos dekretą: penkis dėl palaimintųjų užtarimu įvykusių stebuklų, leidžiančių juos kanonizuoti; penkis dėl Garbingųjų Dievo tarnų užtarimu įvykusių stebuklų, leidžiančių juos beatifikuoti; vieną dėl kankinystės pripažinimo (Lenkijoje 1984 metais nužudyto kun. Jurgio Popieluszko) ir dešimt dėl herojiškų dorybių pripažinimo.

Tarp penkių būsimų šventųjų paminėsime vieną – pal. Stanislovą Kazimierietį, iš Krokuvos kilusį ir ten pat mirusį XV amžiaus Atgailos kanauninką, gyvenusį Lenkijos ir jos Bažnyčios „aukso amžiuje“, kurio svarbų dvasinio gyvenimo branduolį sudarė ypač šeši šventumu pasižymėję vyrai, tarp jų pal. Mykolas Giedraitis. Stanislovą Kazimierietį palaimintuoju paskelbė popiežius Jonas Paulius II 1993 metų balandžio 18 dieną. Toje pačioje ceremonijoje į Altorių garbę buvo iškelta šv. Faustina Kovalska, Dievo Gailestingumo apaštalė. (sk)