Šventojo Tėvo mišparai su Romos universitetų studentais ir dėstytojais

Ketvirtadienio vakare popiežius Benediktas XVI į tradicinį prieškalėdinį susitikimą pakvietė Romos miesto universitetų studentus, dėstytojus ir personalą. Šį kartą susitikimas vyko šv. Petro bazilikoje, kartu švenčiant ne Mišias, kaip kitais metais, o Mišparus.

Šia proga Šventasis Tėvas pasakė trumpą homiliją, savo apmąstymą pradėdamas nuo klausimo: „kokia išmintis gimė Betliejuje“?

Mišparų antifonoje minima „Išminties“ figūra, kurią užtinkame Šventojo Rašto išminties knygose: Patarlių, Siracido ir Išminties. Krikščioniškojoje tradicijoje ši „Išmintis“ yra suvokiama kaip užsiminimas apie Kristų. Ši stimuliuojanti įžvalga, pasak Benedikto XVI, jau leidžia bent dalinai atsakyti į anksčiau keltą klausimą: Betliejaus tvartelyje gimė Dievo Išmintis. Atėjus laiko pilnatvei, ši Dievo Išmintis priėmė Jėzaus veidą.

Čia ir yra krikščioniškasis paradoksas: dieviškos Išminties, amžinojo Logos sutapatinimas su žmogumi, su Jėzumi iš Nazareto ir jo gyvenimu. Šio paradokso negalima išspręsti niekaip kitaip, kaip tik su žodžiu „Meilė“, iš didžiosios raidės. Pasak popiežiaus, šį vakarą minima Išmintis yra Dievo Sūnus.

Brangūs draugai, krikščionis profesorius, krikščionis studentas turi savyje aistringą meilę šiai Išminčiai, - sakė Benediktas XVI, pridurdamas, jog krikščionis užtinka jos pėdsakus visame kame: atominėse dalelytėse ir poetų eilutėse; juridiniuose kodeksuose ir istorijos įvykiuose; meno kūriniuose ir matematikoje. Nieko nebuvo sukurta be šios Išminties, sakoma Evangelijoje pagal Joną, tad visoje sukurtojoje tikrovėje yra jos atspindžių, žinoma, skirtingo laipsnio ir pobūdžio. Viskas, kas suvokiama žmogaus proto gali būti suvokiama todėl, kad yra susiję su kuriančiąja Išmintimi. Čia, galiausiai, yra pats studijų, tyrimų, mokslinio dialogo įmanomumo pagrindas.

Čia, - sakė Šventasis Tėvas, - negaliu išvengti kiek nepatogaus, bet naudingo apmąstymo: kas buvo Betliejuje Jėzaus gimimo naktį. Kas pasitiko Išmintį? Pirmiausia Juozapas ir Marija bei piemenys. Vėliau Jėzus šlovins savo Tėvą, kad šis savo paslaptį pirmiausia apreiškė mažiesiems.

Ar tai reiškia, kad studijos yra nereikšmingos? Ne, dviejų tūkstančių metų krikščionybės istoriją tokią pastabą atmeta. Teisingas atsakymas yra kitas: reikia studijuoti, tačiau su „mažųjų“ nusiteikimu, su nuolankumu. Tokiu, kaip Marijos, „Išminties Sosto“, nebijant, kad prisiartinimas prie Betliejaus pakenks mūsų kritiškumui ar modernumui. Priešingai, Betliejaus tvartelyje kiekvienas gali atskleisti tiesą apie Dievą ir žmogų.

*

Šventojo Tėvo Mišparuose su Romos universitetiniu pasauliu dalyvavo viename iš Romos Popiežiškųjų universitetų studijuojanti lietuvė Marija Burdulytė, vėliau mūsų redakcijoje pasidalijusi gyvais įspūdžiais: