Arkivyskupas Tomasi PPO konferencijoje: rinka turi būti susieta su socialine etika
Gruodžio 2-ąją dieną Ženevoje baigėsi Pasaulio Prekybos Organizacijos (PPO) surengta
ministrų lygio konferencija, skirta temai „PPO, daugiašalė prekybos sistema ir dabartinė
globali ekonominė aplinka“.
Sesijoje turėjo progą pasisakyti ir arkivyskupas
Silvano Tomasi, nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas Jungtinių Tautų Organizacijoje
ir kitose tarptautinėse organizacijose, turinčiose savo būstinę Ženevoje.
Daug
kartų Šventasis Sostas, - sakė arkivyskupas Tomasi, - atkreipė valstybių ir tarptautinių
organizacijų dėmesį į dramatiškas dabartinės ekonominės krizės pasekmes pasaulio vargšams.
Anot jo, reikia iš naujo atnaujinti tarptautinės bendruomenės įsipareigojimą,
kad išsivysčiusios ir besivystančios šalys kartu eitų atsigavimo ir augimo keliu.
Sekant popiežiaus Benedikto XVI enciklikos „Caritas in veritate“ teiginiais, kiekviena
šalis turi teisę pasirinkti savo ekonominį modelį, tačiau viduje, o ne išorėje globalių
rėmų, kuriuose solidarumas, investicijos, prekyba, technologijų perdavimas, galimybių
didinimas ir dalijimasis žiniomis tarnautų vystimuisi su „nauju veidu“. Šis veidas,
tai asmens buvimas visą ko centre, taip pat ir ekonominių mechanizmų.
Arkivyskupas
Tomasi pabrėžė daugiašališkumo reikšmę liberalizuojant pasaulinę rinką ir įtraukiant
į ją besivystančius kraštus. Dar nėra arti laisvos pasaulinės rinkos sukūrimas, tačiau
dažnai žengiama alternatyviu keliu: išsivysčiusios šalys rengia preferencinius prekybos
susitarimus su mažiau išsivysčiusioms. Tai, žinoma, puiku, tačiau reikia atsiminti,
kad tokie susitarimai nėra simetriški ir pasikeitus aplinkybėms neturtingos šalys
gali smarkiai nukentėti. Todėl jų interesus daugiau gintų daugiašaliai susitarimai.
Šventojo Sosto stebėtojas atkreipė dėmesį į tai, kad pastangos pasaulio prekybą
padaryti daugiašale ir labiau laisva jau davė vaisių. Tačiau svarbu suprasti, kad
rinka, jei yra valdoma tik lygių mainų principo, savaime neužtikrina socialinės darnos,
kurios būtinai reikia jos veikimui. Be solidarumo ir be abipusio pasitikėjimo rinka
negalėtų atlikti savo ekonominio vaidmens.
Iš kitos pusės, ką mainams gali
pasiūlyti milijonai moterų, vaikų ir vyrų, kenčiančių nuo bado ir nepriteklių? Jie
turi taip mažai, kad rinka jų praktiškai „nepastebi“ ir todėl neatsiliepia į jų poreikius.
Tačiau dėlto negalima jų užmiršti. Kitaip tariant, rinka neišsprendžia visų socialinių
problemų, jei vadovaujasi tik prekybine logika. Rinka negali būti palikta sau pačiai,
ji turi būti kreipiama link visų bendro gėrio ir čia atsakomybė tenka politikams.
Rinka turi būti kombinuojama su solidarumu.
Arkivyskupas Tomasi taip pat užsiminė
apie Pasaulinės Prekybos Organizacijos ataskaitą, kuri tvirtina, kad per pastaruosius
20 metų pasaulyje pagaminamo maisto kiekis išaugo trigubai. Jo yra tiek, kad galėtų
būti pasotinti visi alkani. Tačiau taip nėra, nes trūksta ne materialinių, o socialinių
ir institucinių resursų. Trūksta paskirstymo tinklo, per kurį maistas pasiektų planetos
gyventojus.
Taipogi reiktų, kad neturtingos šalys didintų pagaminamo maisto
kiekį. Tai padidintų jų stabilumą ir sumažintų priklausymą nuo maisto kainų svyravimų.
Baigdamas
savo kalbą, arkivyskupas Tomasi linkėjo, kad Pasaulinės Prekybos Organizacijos konferencija
būtų žingsnis link tarptautinės prekybos sistemos, paremtos socialinės etikos principais,
sukūrimo. Tokie socialinės etikos principai kaip skaidrumas, garbingumas, solidarumas
ir atsakomybė neturi būti ignoruojami. Jie užtikrina asmens vaidmenį, saugo nuo spekuliacijų,
susieja ekonominius sprendimus su socialinėmis pasekmėmis. (rk)