Šveicarų balsas prieš minaretus – visos Europos veidrodis?
Sekmadienį, lapkričio 29-ąją, šveicarai buvo pakviesti balsuoti referendume prieš
arba už leidimą greta musulmonų mečečių ar maldos namų statyti minaretus. Referendume
dalyvavo virš 53 procentų balsavimo teisę turinčių Šveicarijos piliečių. Iš jų daugiau
nei pusė, 57 procentai, balsavo prieš minaretų statybą. Po šio balsavimo draudimas
statyti minaretus bus įrašytas Šveicarijos federalinėje konstitucijoje.
Referendumą
iniciavo minaretų priešininkai, reaguodami į kelių musulmonų šventovių Šveicarijos
miestuose projektus, numatančius taipogi ir minaretų statybą. Jie surinko įstatymo
reikalaujamus balsus, virš 100 000, kad minaretų statybos klausimas būtų sprendžiamas
visuotiniu referendumu.
Minaretai yra bokštai, skirti kvietimui musulmonams
melstis numatytomis valandomis. Minaretai pradėjo plisti nuo VIII amžiaus, todėl kelios
islamo srovės tvirtina, kad tai nenaudotinas išradimas, neturintis pagrindo pradiniame
VII amžiuje mokiusio pranašo Mahometo mokyme. Tačiau daugumai musulmonų, daugeliui
islamo tradicijų minaretai yra neatskiriama mečetės, musulmonų maldos namų architektūros
dalis, panašiai kaip krikščioniškų bažnyčių varpinės. Todėl minaretai, mažesni ir
simboliniai, statomi ir tada, kai musulmonai maldai kviečiami kitais būdais. Šveicarijos,
kurioje jau yra pastatyti keturi minaretai, mečečių projektuose minaretai taip pat
turėjo atlikti tik simbolinę funkciją, nuo jų nebuvo ketinama garsiu balsu kviesti
maldai.
Religinių temų apžvalgininkai skyrė daug dėmesio referendumui Šveicarijoje,
prilygindami jį tarsi lakmuso popierėliui, galinčiam parodyti ne tik šveicarų, bet
dalinai visų europiečių nemusulmonų požiūrį į islamą ir į musulmonus vakarietiškoje
visuomenėje.
Šveicarijoje veikiantis religijų ir religinių procesų stebėjimo
institutas „Religioscope“ tvirtina, jog prieš minaretus balsavę šveicarai galėtų būti
sugrupuojami į kelias grupes, turinčias gana skirtingas motyvacijas.
Pirma,
tai antiislamiškai nusiteikę asmenys, kurie dėl religinių, pasaulietinių ar politinių
motyvų į islamo plitimą žiūri kaip į invaziją, prieš kurią reikia kovoti. Pasisakymas
prieš minaretų statybą jiems yra šios kovos dalis. Vis dėlto ši grupė, nors ir gana
regima, yra nedidelė. Daugelis kitų šveicarų vadovavosi kitais argumentais.
Kai
kurie balsavimu prieš minaretus išreiškė savo nusistatymą prieš emigraciją, tiksliau
sakant, prieš kultūrinį emigracijos aspektą. Šie balsuotojai nėra tiesiogiai nusistatę
prieš islamą, tačiau jie nenori Šveicarijoje matyti kitų, kitokios kultūros žmonių.
Šiuo atveju islamo religija yra emigrantų kitoniškumą sustiprinantis veiksnys.
Apklausos
parodė, kad dalis šveicarų balsavimą prieš minaretus grindė abipusiškumo argumentu.
Esą kai kuriose islamiškose šalyse neleidžiama statyti krikščioniškų kulto pastatų
ar viešai demonstruoti krikščioniškus simbolius. Tad šie asmenys, balsuodami prieš
minaretus, norėjo išreikšti savo protestą prieš tokią nelygią situaciją ir paraginti
musulmonus gerinti krikščionių padėtį.
Panašiai kai kurie protestavo prieš
moterų ir jų teisių islame padėtį. Šveicarai šiam klausimui itin jautrūs ir kiekviena
diskusija apie islamą beveik neišvengiamai pasisuka šia linkme. Be to šveicarai dar
gerai atsimena istoriją su Libijos diktatoriaus sūnumi Hanibalu Gedafi. Praėjusiais
metais šis buvo suimtas prabangiame viešbutyje Ženevoje už tai, kad šiurkščiai elgėsi
su tarnaitėmis. Dėl to Libija ilgam sulaikė kelis šveicarus, grasino sankcijomis ir
t.t. Nors Libija yra veikiau diktatoriška nei islamistinė, tačiau daugeliui šveicarų
liko įspūdis, kad juos pažemino musulmoniškas kraštas, toleruojantis blogą ir neteisingą
elgesį su moterimis.
Dar kiti šveicarai balsavo prieš minaretus dėl to, kad
turi neigiamą nuomonę apie islamą dėl nuolatos per žinias regimų naujienų apie išpuolius,
sprogdinimus ir susirėmimus iš kelių islamiškų šalių; dėlto, jog vis tik nepatikėjo,
kad nuo minaretų nebus garsiai meldžiasi ir baiminosi, kad bus trikdoma jų ramybė;
dėlto, kad būtų išlaikyta Šveicarijos urbanistinė, architektūrinė vienovė.
Šveicarijos
katalikų vyskupai buvo pasisakę už leidimą statyti minaretus, nes tai yra religinis
pastatas. Jei įvairių religijų išpažinėjams pripažįstama teisė, kaip kad Šveicarijoje,
turėti savo kulto pastatus, kodėl musulmonai negali turėti mečečių su minaretais?
Šveicarijos vyskupų nuomone toks draudimas yra nenuoseklus ir paaiškintinas labiau
ne architektūriniais argumentais, o uždarumu, galbūt baime, nelabai palankia tarpreliginei
darnai. Juo labiau, kad prieš referendumą netrūko propagandos, pristačiusios islamą
pernelyg ekstremaliai ir perdėtai. Nenuoseklu buvo ir tai, kad tarp draudimo statyti
minaretus šalininkų buvo tokių, kurie prisiminė, kad Šveicarija, katalikiška ar protestantiška,
yra krikščioniškos kultūros šalis, nors kitomis aplinkybėmis šią kultūrą nuvertino.
(rk)