Didžioji Britanija. Homoseksualaus elgesio kritika nėra nusikaltimas

Lapkričio pirmoje pusėje Didžiosios Britanijos politikai ne kartą svarstė įstatymų, nukreiptų prieš neapykantos homoseksualių asmenų atžvilgiu, nuostatas. Vienas iš svarstytų klausimų buvo ar tarp šių nuostatų palikti straipsnį apie kalbėjimo ir išraiškos laisvę.

Vyriausybė tokio straipsnio palikti nenorėjo, tikindama, jog išraiškos laisvė ir taip yra garantuota, o sankcijos bus skiriamos tik prievartos ir neapykantos skatinimo atvejais, tačiau Lordų rūmai, priėmus lordo Deivido Waddingtono pataisą, balsų dauguma nubalsavo už išraiškos laisvę pabrėžiančio straipsnio palikimą.

Tokį sprendimą palankiai įvertino ne viena krikščionių organizacija. Ankstesnė patirtis rodo, kad
dažnai paprastas nepritarimas homoseksualiam gyvenimo būdui, kritiškas požiūris į tai buvo automatiškai tapatinamas su homofobija ir neapykantos homoseksualiems asmenims skatinimu. Dar labiau krikščionims, vien todėl, kad jie seka bibliniu mokymu apie vyro ir moters bendrystę, ir laiko aktyvų homoseksualumą netinkamu gyvenimo būdu, yra masiškai klijuojama neapykantos skleidėjų etiketė. Kalbant apie katalikų Bažnyčią, ši yra išsakiusi keletą aiškių nuostatų homoseksualių asmenų atžvilgiu. Viena, ne tiek žmoguje išsivystęs homoseksualus potraukis, kiek homoseksualumo praktika yra nuodėminga, tačiau dėlto žmogus nėra atskiriamas nuo bažnytinės bendruomenės. Antra, yra nepateisinami bet kokie išpuoliai prieš homoseksualius asmenis, jų niekinimas, nepagarba jiems, arba, tarkime, diskriminacija darbe. Homoseksualumas taip pat neturi būti laikomas kriminaliniu nusikaltimu. Tačiau ar tai reiškia, kad Bažnyčia, remdamasi savo doktrina, negali laikyti klaidingu žingsniu visišką homoseksualumo ir heteroseksualumo sulyginimą, kuriant šiuo tikslu naujas teisines normas ir socialines struktūras?

Kai kuriais kraštutiniais atvejais tokia Bažnyčios ir tikinčiųjų laikysena jau yra laikoma „kriminaline“, už kurią reikia bausti. Tačiau kur tada lieka pilietinė teisė išsakyti savo požiūrį ir religijos laisvė? Kaip vienam britų dienraščiui teigė lordas Waddingtonas, „skleisti neapykantą visada yra klaidinga, tačiau būtų liūdnas toks pasaulis, kuriame būtų manoma, jog už kiekvieno komentaro ir kritikos slypi bloga intencija“. Pasak jo, reikia išvengti, kad diskusija arba seksualinio elgesio bei praktikos kritika būtų jau savaime laikoma „grėsme“ ar neapykantos skleidimu.

Politikas pateikė pora pavyzdžių. Vienu atveju du vyriškiai reiškė nepasitenkinimą miesto tarybos gėjų teisių politika. Jų atžvilgiu buvo parašytas skundas dėl homofobijos ir vėliau policija juos perspėjo dėl galimos įkalinimo bausmės septyneriems metams. Kitu atveju vienas parapijietis dalino kvietimus į Velykines šventes. Keli policininkai pareikalavo parodyti jo lankstinukus ir tikrino ar juose nėra ko nors homofobiško. Tokie atvejai jau verčia sunerimti visus, kuriems rūpi išraiškos laisvė, rašo lordas Waddingtonas. (rk)