Popiežiaus susitikimas su menininkais. Grožis verčia žmogų keisti kasdienybę.

Šeštadienio rytą įvyko jau prieš kurį laiką, gerokai iš anksto anonsuotas popiežiaus Benedikto XVI susitikimas su menininkais.

Šis susitikimas buvo surengtas dviejų šiemet minimų sukakčių proga: prieš 45 metus, 1964-ųjų gegužės 7 dieną, įvyko popiežiaus Pauliaus VI susitikimas su menininkais; prieš 10 metų, naujojo tūkstantmečio išvakarėse, 1999-ųjų balandžio 4 buvo paskelbtas popiežiaus Jono Pauliaus II „Laiškas menininkams“. Šių dviejų sukakčių proga, Popiežiškoji kultūros taryba pakvietė kelis šimtus menininkų į susitikimą su Benediktu XVI. Susitikimas įvyko renesanso meistrų freskomis išpuoštoje Vatikano rūmų Siksto koplyčioje, kurioje prieš 45 metus vyko ir Pauliaus VI susitikimas su menininkais.

Šiais laikais matome ne tik negatyvius socialinius ir ekonominius reiškinius, bet taip pat susilpnėjusią viltį, tam tikrą nusivylimą žmonių santykiuose, ir tuo pat metu padidėjusį agresyvumą, neviltį, plaukimą pasroviui, - kalbėjo popiežius audiencijos dalyviams. Pasauliui kelia grėsmę neišmintinga veikla žmogaus, kuris nesirūpindamas grožiu be sąžinės eikvoja planetos resursus ir niokoja kūriniją. Tad kas gi kita jei ne grožis gali gražinti entuziazmą ir pasitikėjimą? Kas gi kitas jei ne grožis gali padrąsinti žmogų atrasti savo kelią, pakelti akis aukštyn, siekti savęs verto gyvenimo? Jūs, brangieji menininkai, - sakė popiežius, - puikiai žinote, kad grožis, ne paviršutiniškas, bet tikras grožis, nėra tik antraeilis priedas kiekvienam žmogui būdingame prasmės ir laimės siekime. Grožis ne atitolina žmogų nuo gyvenimo tikrovės, bet priešingai – verčia jį stoti akistaton su kasdienybe, vaduoti ją iš tamsos, keisti, daryti ją gražesnę ir šviesesnę.

Deja, labai dažnai grožio vardu propaguojamas paviršutiniškumas ir apgaulė, kuri neatveria žmogui plačiųjų tikros laisvės akiračių, bet uždaro savyje, paverčia vergu, neturinčiu vilties ir nepatiriančiu džiaugsmo. Šitas viliojantis apgaulingas grožis, skelbiantis valdingumą, kito pavergimą ir savinimąsi, iš tiesų yra tik grožio priešingybė, galiausiai virstanti nepadorumu, nesusitvardymu ir savitikslėmis bergždžiomis provokacijomis. Tuo tarpu tikras grožis pripildo žmogaus širdį ilgesio, uždega troškimu pažinti, mylėti, išeiti iš savęs ir tarnauti kitam.

Šitos mintys, - kalbėjo popiežius menininkams, - skatina žengti dar vieną žingsnį: grožis, kurį matome kūrinijoje ir žmogaus sukurtuose meno kūriniuose, gali tapti keliu, vedančiu į Dievo slėpinį. Tai via pulchritudinis, grožio kelias, kuris tuo pat metu yra ir meninių bei estetinių, ir tikėjimo paieškų kelias.

Brangieji menininkai, - sakė Benediktas XVI, - kaip mano pirmtakai, taip ir aš norčiau į jus kreiptis karštu bičiulišku raginimu. Jūs esate grožio saugotojai, savo talentų dėka jūs kalbate žmonių širdims, jūs sugebate pasiekti individų ir bendruomenių jautrumą, sužadinti jų svajones, praplėsti jų pažinimo ir veiklos akiračius. Tad būkite žmonijos vilties liudytojai ir skelbėjai. Nebijokite stoti akistaton su grožio šaltiniu ir tikslu; nebijokite ir dialogo su tikinčiaisiais, kurie kaip ir jūs, keliauja per istoriją, trokšdami pasiekti Amžinąjį Grožį. (jm)