Šventojo Sosto įnašas į pirmąją globalinę konferenciją apie kelių eismo saugumą

Maskvoje ketvirtadienį prasidėjo tarptautinė ministrų konferencija „Laikas veikti“, skirta eismo saugumui. Konferencija, kuriai vadovauja Rusijos vyriausybė ir Pasaulinė sveikatos organizacija, yra bene pirmas tarptautinės bendruomenės bandymas į kelių eismo saugumo temą pažvelgti globaliniu mastu.

Eismo nelaimės yra viena iš pagrindinių žmonių mirties priežasčių visame pasaulyje. Kasmet pasaulio keliuose žūsta 1,3 mln. žmonių, o sužeidžiama ir sužalojama dar apie 10 mln. Aukų skaičius, anot ekspertų, padvigubės per ateinantį dešimtmetį. Maskvos konferencija stengsis pateikti siūlymų kaip globaliniu mastu sumažinti keliuose žūstančiųjų skaičių.

Konferencijoje Šventajam Sostui atstovauja Popiežiškosios migrantų ir keliautojų sielovados tarybos sekretorius arkivyskupas Agostino Marchetto. Jis konferencijoje pasakė kalbą apie katalikų Bažnyčios sielovadinį dėmesį kelių eismo saugumo klausimams. Saugumo tema jau daugiau kaip pusę amžiaus ypatingai rūpi Šventajam Sostui. Tačiau dėmesingiau nagrinėti kelių saugumo, o taip pat keliuose gyvenančių žmonių, gatvės vaikų ir moterų bei benamių, klausimus pradėta 2002 metais.

Keliaujančiųjų saugumo aspektai yra pristatyti Popiežiškosios migrantų ir keliautojų sielovados tarybos 2007 metais išleistame ir į daugelį kalbų išverstame dokumente „Kelio pastoracijos gairės“. Jame pristatomos įvairios Bažnyčios iniciatyvos, taip pat bendradarbiavimas su valstybinėmis institucijomis, episkopatai raginami puoselėti ir plėtoti kelių sielovadą. Be to, Šv. Sostas neseniai surengė kelias tarptautines regionines konferencijas, kuriose buvo nagrinėti visi keliaujančiųjų sielovados aspektai. Pirmoji, 2008 metais surengta Bogotoje, buvo skirta padėčiai Lotynų Amerikoje ir Karibuose. Antroji, prieš mėnesį vyko Romoje. Šiuose susitikimuose atskirai buvo aptariama eismo, ypač krovinių gabenimo, saugumo tema.

„Kelių sielovados gairėse“ pažymima, jog Bažnyčiai ypatingai rūpi saugaus eismo ugdymas. Eismas yra susijęs su bendruoju gėriu, todėl gvildenant automobilių vairuotojų, motociklininkų, dviratininkų ir pėsčiųjų ugdymo problemą įtrauktinas visas būrys visuomenės atstovų bei organizacijų, taip pat atskiri asmenys, šeima ir apskritai visuomenė bei valdžia.

Tad Bažnyčia ir valstybė, kiekviena savo veiklos srityje, turėtų rūpintis kaip užtikrinti atitinkamą ugdymą sprendžiant saugaus eismo problemas. Jei valstybės vaidmuo yra politinis, administracinis, baudžiamasis, Bažnyčia irgi gali prisidėti savo įnašu per bažnytines, ypač vaikų ir jaunimo, švietimo ir ugdymo institucijas.

Mokykla tokiam prevenciniam darbui turi gyvybinės reikšmės, nes ugdo jaunimą gerbti kitus ir padeda jam suprasti, jog eismo saugumo problemos yra susijusios su požiūriu į bendrąjį gėrį. Taip pat šeimos, ypač tėvai ir seneliai, yra raginami ne tik permąstyti savo nusistatymą kelių eismo saugumo atžvilgiu, bet ir perduoti žinias jaunesniesiems, ugdant didesnę atsakomybę ne vien tarp vairuotojų, bet ir tarp įvairių kitų keliais besinaudojančių žmonių grupių. Tarp jų, - priminė arkivyskupas Marchetto, - yra taip pat pagyvenę žmonės ir neįgalieji. (sk)