Benediktas XVI apsilankė FAO. Tikras solidarumas kyla iš bendros priklausomybės tai pačiai žmonijos šeimai

Pirmadienį popiežius Benediktas XVI apsilankė JTO Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) būstinėje Romoje, kur buvo pakviestas kalbėti atidarant Pasaulio viršūnių susitikimą skirtą maistiniam saugumui, kitaip tariant, pakankamu apsirūpinimu maistu pasaulyje problemoms. Neseniai buvo paskelbti duomenys, kad vienam milijardui žmonių gali grėsti badmiriavimas.

Šventasis Tėvas atvyko į FAO būstine šiek tiek prieš vidudienį, jį pasitiko FAO generalinis direktorius Jacques Diouf, o didžiojoje asamblėjos salėje JT generalinis sekretorius Ban Ki-moon.

Pradėdamas savo kalbą Benediktas XVI pasveikino Pasaulio viršūnių suvažiavimo dalyvius, valstybių ir vyriausybių vadovus, ministrus, o vėliau išdėstė visą eilę pastabų apie sudėtingą apsirūpinimo maistu problemą. Kalbą Šventasis Tėvas sakė prancūziškai.

Pirmiausia popiežius pažymėjo, kad nepaisant dabartinės krizės ir kai kurių regionų žemo žemės ūkio lygio, patvirtinama, jog mūsų planeta gali išmaitinti visus savo gyventojus. Šie duomenys rodo, kad maisto trūksta ne dėlto, kad žmonių populiacija augo. Tai patvirtina ir tai, kad kai kur maisto ištekliai netgi naikinami. Trūksta ne maisto ir ne materialinių galimybių jo pakankamai pagaminti, tačiau socialinių ir institucinių resursų.

Apsirūpinimo maistu mechanizmai šiuo metu yra silpni, ką liudija ir šioms problemoms spręsti sušauktas pasaulinis viršūnių susitikimas. Vargingesnės šalys ieško tarptautinių organizacijų pagalbos ir bendradarbiavimo. Tačiau pastarasis, - pažymėjo Benediktas XVI, - turi būti suderintas su subsidiarumo principu, su vietinių bendruomenių įtraukimu į pasirinkimų ir sprendimų priėmimą.

Popiežius ypatingai pabrėžė, kad badas neturi būti suvoktas kaip “neišvengiamas“ silpnesnių šalių požymis, jų socio-ekonominės būklės natūrali dalis. Toks suvokimas vestų į neviltį, galiausiai į abejingumą, kai taip nėra ir neturi būti. O išeičių tikrai yra. Tik jos, pasak Šventojo Tėvo, pirmiausia glūdi ne techniniuose sprendimuose, o tarptautinių santykių sąvokų ir principų permąstyme. Ne dėl techninių motyvų, o vardan bendros priklausomybės vienai žmonijos šeimai gali būti prašoma kiekvienos tautos ir kiekvienos valstybės būti solidariais su tais, kurie turi mažiau.

Benediktas XVI taip pat kalbėjo apie teisingumo svarbą, apie tai, kad reikia vengti nuvertinti žemės ūkio sektorių kaip „antraeilį“. Pasak jo, pakankama ir sveika mityba yra pamatinė žmogaus teisė, nes tai yra pirmutinės žmogaus teisės į gyvybę užtikrinimas.

„Badas yra žiauriausias ir konkrečiausias skurdo ženklas“, - kalbėjo popiežius Benediktas XVI. Anot jo, neįmanoma ir toliau toleruoti švaistymo, kai pasaulyje bado drama auga. Katalikų Bažnyčia žodžiu ir darbais palaikys tarptautinės bendruomenės pastangas įveikti badą; gerbdama politinius sprendimus ir mokslų teikiamus pažinimą bei rezultatus, ji jungiasi prie kovos su badu. Bažnyčios solidarumas nori remtis meile. Toks solidarumas remiasi ne tik technika, įstatymais ir institucijomis, bet neatmeta ir religinės dimensijos, jos dvasinės galios. Pripažinti kiekvieno žmogaus transcendentinę vertę yra pirmas žingsnis širdies atsivertime, kuriame gimsta įsipareigojimas išrauti badą, visų pavidalų skurdą.

Tuoj po kalbos Šventasis Tėvas vienoje iš JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos būstinės salių susitiko su keliomis dešimtimis politikų, norėjusių su juo pasisveikinti. Po šio susitikimo, trukusio apie pusvalandį, Benediktas XVI grįžo į Vatikaną. (rk)