Arkivyskupas Migliore. Reikia JTO Saugumo tarybos veto teisės reformos
Penktadienį, lapkričio 13-ąją, arkivyskupas Celestino Migliore, nuolatinis Šventojo
Sosto stebėtojas Jungtinių Tautų Organizacijoje, dalyvavo diskusijoje apie Jungtinių
Tautų Saugumo tarybos reformą.
Saugumo taryba atlieka svarbų vaidmenį Jungtinių
Tautų sistemoje, jos paskirtis yra tarptautinio saugumo ir taikos išlaikymas. Saugumo
taryboje yra penkios nuolatinės narės, kurios taip pat turi veto teisę: JAV, Rusija,
Kinija, Prancūzija ir Didžioji Britanija. Kitos valstybės turi nenuolatinių narių
statusą, neturi veto teisės ir kas metus keičiasi.
Saugumo tarybos reforma
yra jau ne vienerius metus trunkančių diskusijų centre. Yra daug argumentų už tokią
reformą. Pasaulis smarkiai pasikeitė nuo 1946 metų, kai Saugumo taryba buvo įsteigta.
Pavyzdžiui, Prancūzija neteko turėtų kolonijų, jos galia ženkliai sumažėjo, tad kodėl,
klausiama, ji turi veto teisę pasaulio reikalų sprendimuose, o milžiniška Indija,
jokia Afrikos ar Pietų Amerikos kontinentų valstybė neturi?
Arkivyskupas Migliore,
Šventojo Sosto delegacijos vadovas, kalbėjo apie veto teisės reformą. Pasak jo, dabartinėje
situacijoje nerealistiška galvoti apie veto teisės atsisakymą, tačiau ji tikrai galėtų
būti reformuota.
Pernelyg daug kartų veto teisė sulėtino ar sutrukdė tarptautinei
taikai ir saugumui svarbių klausimų sprendimą, sudarant sąlygas tolimesniam žmogaus
laisvių ir orumo pamynimui. Be to, šiandieninis pasaulis reikalauja didesnio valstybių
bendradarbiavimo ir dalyvavimo sprendimuose nei anksčiau. Tačiau veto teisė vienai
valstybei leidžia blokuoti kolektyvines pastangas.
Arkivyskupas Migliore pritarė
jau kitų valstybių delegatų išsakytai nuostatai, jog kai kuriais atvejais veto teisės
reiktų atsisakyti, pavyzdžiui, priimant sprendimus dėl genocido, karo nusikaltimų,
nusikaltimų prieš žmoniją.
Iš kitos pusės, jei Saugumo tarybos nuolatinės narės
panaudoja veto teisę, jos turėtų tai daryti atsakingai ir skaidriai, prieš tai ištyrusios
visus įmanomus kompromiso ir dialogo kelius.
Sprendimas išplėsti, apriboti
ar panaikinti veto teisę priklauso nuo pačių valstybių narių ir nuo plačiausio sutarimo
dėl vieno iš galimų pasirinkimų, - pabrėžė nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas.
(rk)