Vysk. V. Michelevičiaus mirties pirmosios metinės ir Kauno arkivyskupijos kunigų konferencija
Lapkričio 11 d. Kauno arkivyskupijos kunigų susirinkimas prasidėjo arkikatedroje bazilikoje
aukojamomis šv. Mišiomis minint Kauno arkivyskupijos augziliaro vyskupo emerito Vlado
Michelevičiaus pirmąsias mirties metines. Koncelebracijai vadovavęs arkivyskupas Sigitas
Tamkevičius pakvietė drauge pasimelsti ir už vyskupą Juozapą Matulaitį-Labuką, buvusį
Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijos apaštališkąjį administratorių, pas
Viešpatį iškeliavusį prieš trisdešimt metų (1979 m. gegužę; palaidotas Šiluvos bazilikos
šventoriuje). Šv. Mišias koncelebravo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Kauno
arkivyskupijos augziliaras vyskupas Jonas Ivanauskas, vyskupas emeritas Juozas Preikšas
ir apie septyniasdešimt Kauno arkivyskupijos dvasininkų.
Homilijoje arkiv.
S. Tamkevičius paragino į dvasininko tarnystę žvelgti Jėzaus akimis ir iškėlė svarbiausius
gerą kunigo bei vyskupo tarnystę apibūdinančius bruožus: ištikimybę Kristui, meilę
tiesai, kuri remiasi Evangelija ir Bažnyčios mokymu, ir gerumą, kylantį iš atsigręžimo
į Dievą. Kunigai pakviesti apmąstyti savo atliekamą tarnystę, o pasauliečiai paraginti
melstis, idant dvasininkai būtų tokie, kokių norėjo Kristus. Po šv. Mišių arkivyskupas
pašventino prie vysk. V. Michelevičiaus kapo arkikatedros šventoriuje pastatytą paminklą,
už mirusįjį sugiedota „Viešpaties angelo“ malda.
Po to kurijoje vyko arkivyskupijos
kunigų nuolatinio ugdymo konferencija, kurios svarbiausia tema šį kartą buvo egzorcizmai.
Konferenciją vedė vienas Kauno arkivyskupijos egzorcistų kun. dr. Arnoldas Valkauskas
ir drauge su juo atvykę gydytojai psichiatrai Zita Sadūnaitė, Audrius Starkevičius
bei vidinio išlaisvinimo tarnystėje talkinantis Edmundas Kelmickas.
Kun. dr.
Arnoldas Valkauskas savo pranešime pirmiausiai trumpai apžvelgė Bažnyčios Tėvų mokymą
bei Magisteriumą apie blogį, demonus ir piktojo išvarymą. Pasak kunigo egzorcisto,
demonų poveikis žmogui gali būti labai įvairus ir vykti įvairiais lygmenimis – nuo
eilinio gundymo, varginimo iki apsėdimų ir visiško užvaldymo, kai žmogus praranda
savo asmenybę. Atkreiptas dėmesys į tai, jog krikščionys turi galios kovoti prieš
demono atakas – Krikšto malonės dėka jie pajėgūs grumtis su šiuo blogiu. Itin stipri
pagalba, pasak kun. A. Valkausko, ateina ir per Sutvirtinimo bei Kunigystės sakramentus.
Tai reiškia, kad kiekvienas kunigas turi teisę melstis egzortų malda. O didžiąją egzortų
maldą kalbėti gali vyskupo specialiai šiai tarnystei atlikti siunčiamas dvasininkas,
kuris vienybėje su ganytoju, visos Bažnyčios vardu kalba šią išlaisvinimo maldą. Kun.
A. Valkauskas pabrėžė, kad čia veikia ne kunigas savo asmeniškomis savybėmis, bet
Dievas savo valia. Kunigui svarbu pačiam nuolat būti malonės būklės, be sunkios nuodėmės.
Kalbant apie apsėdimus, jie atsitinka tada ir ten, kur piktasis randa trūkumą, toji
„skylė“ pro kurią gali įlįsti nelabasis yra ten, kur veši sunki nuodėmė. Pati didžiausia
problema, kaip tvirtino kunigas egzorcistas, vis dėlto slypi pačiame žmoguje. Jis
pats turi pasiryžti keisti savo gyvenimą: atlikti išpažintį ir toliau gyventi krikščioniškai.
Koks realus yra piktojo veikimas, kaip vyksta išlaisvinimas iš jo vergystės, susirinkime
dalyvavę dvasininkai susipažino iš jiems pademonstruotų garso ir vaizdo įrašų apie
atliekamus egzorcizmus.
Vėliau susirinkime kunigams kalbėję gydytojai psichiatrai
medicininiu požiūriu aptarė šizofrenijos požymius. Šia liga sergančio žmogaus asmenybė
akivaizdžiai pasikeičia, jis gali pradėti netgi girdėti ar matyti haliucinacijas.
Tačiau tiksliai diagnozuoti šią ligą reikia ne iš vieno simptomo, bet iš daugelio
ir tik atidžiai susipažinus su paciento istorija bei elgsena. Vis dėlto medicinos
specialistai pripažino, kad psichiatrų praktikoje būna atvejų, kai jie negali padėti
išgydyti žmogų ir turi pripažinti, jog tai jau pranoksta jų kompetencijas. Dažniausiai
tokie atvejai būna susiję su žmonėmis, kurie linkę į okultines praktikas. Pasak psichiatrų,
jiems žinomi ir tokie atvejai, kai net jų kolegoms psichiatrams, kuriems negalėjo
padėti drauge dirbę specialistai, pasveikti pavyko tik dėka egzortų ir krikščioniško
gyvenimo praktikavimo.
Poetas ir verslininkas Edmundas Kelmickas 10 metų talkinantis
egzorcistams ir tarnaujantis vidinio išlaisvinimo tarnystėje, pasakojo susidūręs su
labai konkrečia piktojo manifestacija vienų rekolekcijų metu ir tai jį paskatino atsidėti
talkinant šiai tarnystei. Jis atkreipė dėmesį, kad šiuolaikinė kultūra, ypač literatūros
kūriniuose, demoną dažniausiai labai romantizuoja, todėl visuomenėje jis paprastai
nepelnytai sukultūrinamas ir priimamas kaip nekenksmingas personažas. E. Kelmickas
pabrėžė, jog dalyvaujant išlaisvinimo tarnystėje jam tekę matyti daugybę kraupių šėtono
manifestacijų, tačiau dar baisiau už jas žmogui yra tai, kad jis gali netekti tikros
meilės ir pagarbos kitiems žmonėms.
Antrojoje susirinkimo dalyje jo svečiai
atsakė į kunigų klausimus, buvo aptartos kitos sielovados aktualijos. Susirinkimas
baigtas agape. Gruodžio mėnesį kunigai rinksis 16 d. 11 val. (Darius Chmieliauskas,
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba)