Apaštališkojo nuncijaus vizitas Telšių seminarijoje

Lapkričio 11 dieną Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijoje lankėsi Apaštališkasis Nuncijus Lietuvoje J.E. arkivyskupas Luigi Bonazzi. Popiežiaus Benedikto XVI pasiuntinys Pabaltijo šalims susitiko su kunigų seminarijos dėstytojais bei klierikais.

Susitikimas su dėstytojais

Lapkričio 11 d. ryte Apaštalinis nuncijus Telšių vyskupijos kurijoje susitiko su Telšių vyskupu J. Boruta SJ, kurijos darbuotojais ir Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos vadovybe bei dėstytojais. Susitikimo su kunigais metu arkivyskupas kalbėjo pirmiausia primindamas, jog šie metai – popiežiaus Benedikto XVI paskelbti kunigų metais. Nuncijus kalbėjo apie kunigo misiją šių dienų pasaulyje ir kunigystės pašaukimo dovaną žmogui. Arkivyskupas išryškino kunigų tarpusavio bendrystės svarbą, pabrėždamas, jog kunigai savo pašaukime kviečiami bendrystei bei atsakomybei vieniems už kitus. Tarpusavio pagalba, supratimas ir vyskupo kaip tėvo vyskupijoje vaidmuo bei kunigų ryšys su savo ganytoju yra svarbūs momentai į kuriuos svarbu nuolat atkreipti dėmesį. Nuncijus taip pat kalbėjo apie kunigų, dirbančių parapijose ir kunigų seminarijose vaidmenį naujų pašaukimų į kunigystę ugdymui. Nuncijus taip pat atsakinėjo į Seminarijos dėstytojų užduodamus klausimus. Po susitikimo ir pokalbio su Telšių vyskupu ir kunigais Telšių kunigų seminarijos koplyčioje buvo aukojamos šv. Mišios.

Šventė Eucharistiją

Klierikų susitikimas su Nuncijumi prasidėjo seminarijos koplyčioje, kur buvo švenčiama Euchariostija. Ta proga Šv. Mišių pradžioje dar buvo ir pašventinta po renovacijos atnaujinta ši Nukryžiuotojo Jėzaus Kristaus koplyčia, kurioje maldai kasdien renkasi visa seminarijos bendruomenė.

Arkivyskupas padėkojo J.E. Telšių vyskupui Jonui Borutai SJ už pakvietimą apsilankyti seminarijoje, pasveikino susirinkusius Šv. Mišioms dėstytojus ir studentus bei vadovavo eucharistinei liturgijai. Mišiose koncelebravo Telšių vyskupijos ganytojas Jonas Boruta SJ, vyskupijos generalvikaras prelatas Juozas Šiurys, rektorius kan. Jonas Ačas, vicerektorius studijų reikalams kun. Viktoras Ačas, kan. Remigijus Saunorius, prefektas Egidijus Kumža bei kiti seminarijos dėstytojai kunigai. Taip pat be didžiosios kunigų seminarijos klierikų bei parengiamojo kurso studentų, atvykusių iš Žemaičių Kalvarijos, Mišiose dalyvavo ir Mažosios kunigų seminarijos, arba kitaip dar vadinamo licėjaus, auklėtiniai. Giedojo klierikų choras, vadovaujamas seminarijos vargoninko klieriko Donato Liutikos.

Apaštališkasis Nuncijus Luigi Bonazzi pamokslo metu supažindino su tą dieną visuotinės Bažnyčios minimo šv. Martyno Turiečio asmenybe, patalpindamas šią figūrą tos dienos Evangelijos skaitinio kontekste, kur kalbama apie Jėzaus išgydytus dešimt raupsuotojų ir tik vieną jų nuėjusių padėkoti Dievui už suteiktą malonę. Todėl arkivyskupas ir pabrėžė mokėjimo dėkoti svarbą, žvelgdamas ir iš šių dienų perspektyvos. Dėkojimas, anot Nuncijaus, neatsiejams nuo gavimo veiksmo, kaip ir pastarasis nėra atsiejamas nuo davimo, dovanojimo. Jis sakė, kad duoti žmogus gali tik dėl to, kad gauna, nes pats iš savęss nieko neturi. Žvelgiant tikėjimo akimis, žmogus neturi nieko, ko nėra gavęs iš Dievo. Kaip dovanojimo kitam to, ką turi, pagrindu nurodė Kristaus asmenį, papasakodamas atsitikimą iš šventojo Martyno gyvenimo, kuomet šis šventasis ėjęs keliu ir pamatęs šalikelėje iš šalčio bemirštantį valkatą, nusiėmęs savo apsiaustą ir perkirtęs jį kardu, vieną dalį atidavė jam, o kitą pasiliko sau. Naktį šventajam sapne pasirodė Kristus, apsigobęs jo dovanotaja valkatai apsiausto dalimi. Tai išreiškia evangelinę mintį, jog ką padarėte vienam iš mažiausiųjų, padarėte Kristui. Pasak arkivyskupo, mokėjimo dėkoti pavyzdys svarbi pamoka buvo ne tik apaštalams, bet yra svarbi ir šiandienos visuomenei. Arkivyskupas sakė, jog į santykį tarp dviejų asmenų – davėjo ir gavėjo – sueinama tik tuomet, kada gavusysis nepamiršta dėkoti, nepamiršta to veiksmo, kuris jį suveda į glaudų ryšį su dovanotoju. Ir kaip minėjo Nuncijus, jei devyni iš dešimties nemoka dėkoti, tai yra svarbi visuomenės susvetimėjimo priežastis.

Pasidalino seminarijos metų prisiminimais ir apmąstymais

Popiet buvo surengtas bendras klierikų susitikimas su Nucijumi, kurio metu jis pasidalino savo seminarijos metų prisiminimais ir apmąstymais, kaiip jis sakė, ,,tikėdamasis rasti atgarsį jumyse ir galbūt padėti jums, dabar išgyvenantiems tokį patį laiką.“

Įžanginė mintis išreiškė tai, kas yra svarbiausia kunigiškajame pašaukime – sklebti Kristų. ,,Vienintelis turtas, kurio šiandien nori žmonės iš kunigo yra Dievas,“- sakė Apaštališkasis Nuncijus. Ši jo konferencija kilo, kaip jis pabrėžė, dėl popiežiaus Benedikto XVI praėjusių metų birželio 19 dieną paskelbtieji Kunigų metai, kurių tikslas: ,,paskatinti visus kunigus viduje atsinaujinti, idant Evangelija šiandieniame pasaulyje būtų liudijama dar galingiau bei veiksmingiau“ (Benediktas XVI, Laiškas pradedant Kunigų metus, 2009 birželio 16).

Arkivyskupas Luigi Bonazzi akcentavo keturis pagrindinius punktus, liečiančius jo studijų seminarijoje laikus. Jis teigė, jog seminarijos laikas yra nepakartojamas ir ypatingas. Anot jo, ,,Jis dovanoja auklėjimo atžvilgiu unikalios, lemiamos vertės malones ir aplinką. Toks intensyvus ir veiksmingas metas daugiau nepasitaiko kituose kunigo gyvenimo perioduose. <...> seminarijos laikotarpis suteikia dideles ugdymo ir brendimo galimybes <...> [todėl ] jis turi būti išnaudotas kaip ypatinga, unikali proga, sukurianti kunigo asmenybės atraminę struktūrą.“ Tačiau kalbėdamas pašaukimo klausimo fone pabrėžė, kad ,,pirmiau už pašaukimą į kunigystę ir kad taptų tikrais kunigais, visi yra pašaukti būti tikrais krikščionimis, būti tikrais žmonėmis. Ne žmogaus karikatūra, bet atbaigtas žmogus, atbaigtas krikščionis, atbaigtas kunigas.“

Kaip antrąjį punktą nurodė seminariją kaip vietą, kur treniruojamasi, kad būsimasis kunigas įgytų ir sustiprintų gerus įpročius: dvasinius ir žmogiškus. Jis sakė, išorinės dienotvarkės reguliuojamas seminarijos gyvenimas padeda susitvarkyti savo laiką, a[pmąstant ir išdėstant jį, kaip dera, nuosekliai ir ryžtingai. Geri įpročiai, susiformuoti seminarijoje, padeda likti ištikimu esminiams kunigo nįsipareigojimams: maldai, studijoms, kunigiškai brolystei. Seminarijoje reikia palaipsniui išsiugdyti ,,,,sielos discipliną“, įgalinančią laikytis tvarkos savo dvasiniame gyvenime, elgsenoje. Ji padeda lanksčiai organizuoti kasdienius įsipareigojimus, vadovaujantis vertybių hierarchija, kuri leidžia parinkti tinkąmą darbų laiką ir atlikimo būdą, apsaugo nuo lengvabūdiškumo ir nuo ,,plaukimo pasroviui.“ – sakė arkivyskupas.

Pabrėžė mintį, kad svarbiausia yra ne veiklos gausa kunigo pastoraciniame darbe, bet dvasinio gyvenimo aktyvumas, kas, anot jo, šiandien sumaišoma. Jis sakė, ,,kad Dievo karalystės statymas reikalauja paklusti logikai, taisyklėms, besiskirainčioms nuo grynai žmogiškųjų: tai evangelinės nuostatos, kurias nukryžiuoto ir prisikėlusio Viešpaties dvasia nurodo Bažnyčiai.“ Ir čia pat pridūrė savo seminarijos laikų dvasios tėvo pasakymą: ,,Nepamiršk siekti šventumo, nes tik šventieji sugeba statyti Bažnyčią ir pasaulį daryti žmoniškesniu“, o kaip ėjimo evangelinio šventumo keliu gebėjimą nurodė žmogišką ir dvasinį gebėjimą ,,konstruktyviai išgyventi neišvengiamus sunkumus“.

Ir galiausiai ketvirtąjį punktą jis nurodo sakydamas, kad seminarija ,,yra schola amoris (,,meilės mokykla“), kurioje, darbuojantis ugdytojams ir veikiant Šventajai Dvasiai, išmokstama sunkaus ir įkvepiančio meno – kurti bendruomenę: būtent šis evangelinis sugebėjimas leidžia vėlaiu vykdyti kunigui charakteringą amoris officium ,,meilės tarnybą“).

Konferenciją užbaigė linkėdamas, kad visi klierikai svarbiausia siektų autentiško, neiškraipyto ir gyvo santykio su Jėzumi, kad filosofinės ir teologinės studijos nevirstų teorinių refleksijų ir išvadų apie Dievą objektu, bet vestų į kuo artimesnę bendrystę su Kristumi, o gyvenimas seminarijos bendruomenėje – ir artimesnę draugystę su kitais Kristaus pašauktaisiais, nuo ko ir priklauso kunigystės realizavimo kokybė ir vaisiai.

Po susitikimo su Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos klierikais Apaštalinis nuncijus apžiūrėjo seminariją, aplankė jos biblioteką, ten esantį muziejų, lankėsi auditorijose. Taip pat aplankė Telšių katedrą, kriptoje pasimeldė prie ten palaidotų Telšių vyskupų. Apžiūrėjo naująsias, neseniai sukurtas Telšių Katedros centines duris. Po vizitacijos Apaštalinis nuncijus atsisveikino su Telšių ganytoju ir kunigais, žadėdamas netrukus vėl pagerbti vyskupiją savo apsilankymu. (Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas)