Prieš mėnesį pietų Filipinuose pagrobtas airis vienuolis, t. Michael Sinnott vėl yra
laisvas. Jis buvo išlaisvintas anksti ketvirtadienio rytą Zamboangos provincijos pajūrio
kaime Sanguli, Mindanao saloje. Europoje tuo metu buvo trečiadienio vakaras. Tiek
Airijos, tiek Filipinų vyriausybių atstovai tikina, jog išpirka už kunigo išlaisvinimą
nebuvo sumokėta. Pagrobėjai reikalavo sumokėti du milijonus JAV dolerių. Kolumbaniečių
kongregacijos atstovai Filipinuose pažymi, kad t. Sinnott yra šiek tiek išvargintas,
bet jaučiasi tvirtai. Jis jau yra atvykęs į Kolumbaniečių namus sostinėje Maniloje.
79
metų tėvas Michael Sinnot spaudos konferencijoje padėkojo visiems, kurie nelaisvės
dienomis lydėjo jį malda, šią padėką pakartojo tiek angliškai, tiek bisajų kalba.
Kunigo pasakojimus internetiniai laikraščiai palydi naujomis nuotraukomis, kuriose
t. Sinnott, išgyvenęs mėnesį trukusią odisėją kalningose, miškingose ir pelkėtose
vietose, atrodo sveikas ir kupinas jėgų senolis. Vienuolis sakė, kad norėtų toliau
pasilikti Pagadiano vyskupijoje, tęsti 42 metus trunkančią tarnystę Filipinuose.
Kolumbanietis
misionierius pareiškė, kad pagrobėjai su juo elgėsi pagarbiai, nors kelionės per jūrą
ir pėsčiomis per džiungles, kai prireikdavo trauktis nuo besiartinančių Filipinų karių,
jam buvo ypatingai varginančios. Kunigas su humoru sakė, kad turbūt niekas daugiau
nenorės jo kaip įkaito, nes dėl jo pagrobėjai negalėjo judėti taip greitai, kaip būtų
norėję.
T. Sinnottas pasakojo, kad buvo laikomas labai primityviomis sąlygomis,
bet nebuvo skriaudžiamas. Būnant pelkėtoje vietoje jis buvo priverstas dešimt dienų
sėdėti hamake su sargu. Kitą kartą, kol buvo saugomas džiunglėse, turėjo ištisas aštuonias
valandas laipioti į stačius kalnus. Pagrobėjai buvo gerai organizuoti. Nepaisant spartietiškų
sąlygų, valgyti netrūko. Maistą du kart per dieną atgabendavo specialus pasiuntinys.
Kunigas buvo pagrobtas spalio 11 dieną Pagadiano mieste. Į Kolumbano namus
įsiveržę ginkluoti vyrai jį išvežė furgonu, o paskui valtimi perkėlė į kitą vietą,
kur buvo perduotas kitai grupei. Pirmoji grupė elgėsi šiurkštokai, tačiau antrosios
grupės nariai visai nežinojo kas jis yra. Taip pat ir kun. Sinnottas nežino, kas buvo
jo pagrobėjai, tačiau yra įsitikinęs, kad tai tikrai nebuvo pietinėje Mindanao saloje
veikiančio Moro islamo išsivadavimo fronto (MIIF) nariai. Anot t. Sinnotto, jo pagrobėjai
buvo vietiniai klajokliai. Jų tikslas buvo užsidirbti. Jie net smerkė MIIF-ą už tai,
jog atsisako grobti žmones su tikslu pasipelnyti.
Pagrobėjai leido įkaitui
susipažinti su jų ideologija ir siekiais. Jie kunigui Sinnottui sakė, jog jį išlaisvina
tam, kad pasaulis sužinotų apie Mindanao saloje gyvuojančius čiabuvius lumadus, pasiryžusius
kovoti už Mindanao iki nepriklausomybės ir Korano paskelbimo provincijos konstitucija.
Airių
kolumbaniečių misionierius buvo išlaisvintas bendromis Filipinų valdžios ir MIIF-o
atstovų pastangomis. Fronto taikos derybų su Filipinų vyriausybe delegacijos vadovas
Mohagher Iqbal palydėjo kolumbaniečių kunigą Sinnottą į Zamboangos karinę bazę, kur
jį perdavė vyriausybės delegacijos taikos derybose vadovui Rafael Seguis. Paskui kunigas
buvo palydėtas lėktuvu iš Mindanao salos į Pasay miestą, netoli sostinės Manilos.
T.
Sinnotto pagrobimo laiminga baigtis nemaža dalimi yra Mindanao salos kovotojų MIIF-o
nuopelnas. Tai pripažino Vakarų Mindanao ginkluotojų pajėgų vadas generolas Ben Dolorfino.
Pasak jo, t. Sinnotto išlaisvinimą galima laikyti teigiamu MIIF-o indėliu į būsimas
taikos derybas. Po dešimtmečius trukusių partizaninių kovų Frontas pradėjo derėtis
dėl taikos su Filipinų valdžia, tačiau pokalbiai nutrūko pereitais metais po taikintis
nenorinčių atsiskyrusių kovotojų surengtų išpuolių.
Per pastaruosius 6 metus
93 atskiruose pagrobimuose Mindanao saloje buvo pagrobti maždaug 200 žmonių. (sk)